Kai prasidėjo rinkiminė kampanija į Vilniaus tarybą ir merus, iškilo toks didžiulis populistinis simbolis, gelžbetonio ir gėdos paminklas, kažkada turėjęs tapti Nacionaliniu stadionu, bet taip ir netapo, nes kažkaip pritrūko medžiagėlių, viešieji pirkimai nepavyko, milijonai kažkur pradingo, bet kam gi čia nepasitaiko, milijonas šen, milijonas ten, dingo, pradingo, nebeliko nieko, bet čia nieko tokio, juk vėliau vėl bandyta prikelti šį monstrą, o kelių šimtų milijonų vėl pritrūko, nes užgriuvo krizė, todėl statė, nepastatė, metai ėjo, dabar vėl pradėjo dainelę apie tą patį politinį griuvėsį dainuoti.