2018 metų lapkričio 9 d.1. Tatjana Miakiševa (Kaliningradas) ieško savo artimųjų. 2. Marija Augustinienė (Australija) ieško brolio. Praėjusių metų pavasarį iš Kaliningrado srities atsivežėme vienos moters, Tatjanos, paieškų prašymą. Tatjana tąsyk kalbėjo mums apie didžiulį norą susirasti savo gimines. O teisingiau surasti savo tetos, vienintelės mamos sesers, Genės, šeimą.Tatjana nebuvo tikra, kur tiksliai jos reikėtų ieškoti – Lietuvoje ar Latvijoje. Žinojo tiek, kad jos senelis, Antanas Stasevičius, amžino poilsio atgulė tėviškėje, senosiose Skuodo rajono Ylakių miestelio kapinaitėse. O kadangi, Ylakiuss nuo Latvijos skiria viso labo koks pusvalandis kelio, šiose paieškose pasikvietėme į talką mūsų pagalbininkus Latvijoje. Ir neklydome. Netrukus Lietuvos Latvijos pasienyje pasitikome iš Kaliningrado mūsų kvietimu atvykusias Tatjaną ir jos mamą Julijaną. Antroji šios laidos istorija atkeliavo pas mus iš tolimosios Australijos. Tačiau jeigu galėtume kilometrais nukloti šios plačios šeimyninės sagos įvykių, vietovardžių nuotolius, jų susidarytų tiek, kad pirmyn ir atgal iš Lietuvos į Australiją galėtume nuskristi ne po vieną ir ne po du kartus.Vienos šeimos drama, kaip ir tūkstančiai kitų, prasidėjo Lietuvai tragišką 1941-ųjų birželio 14-tąją. Kai Vilkaviškio geležinkelio stotyje sugrūsti į skirtingus vagonus dardėjo į nežinią išskirtų šeimų vyrai ir moterys, ką tik gimę ar dar pakeliui į užgimimą jų vaikai. Viena iš tų, dar nenutuokiančių, kur, kokioje, kaip sakoma pasvietėje, išvys pasaulį, buvo ir šių paieškų iniciatorė, šiuo metu Australijos sostinėje, Melburne gyvenanti Marija.Nacionalinė paieškų tarnyba, penktadienį, 18.30 val.