Rusnės saloje Pakalnės kaime užaugusi padūkusi mergiotė Monika Petrulytė šiandien bando gyventi šalia mylimos močiutės, 10 metų išbuvusios tremty Krasnojarsko srity, ir mamos, mokančios virti gardžiausius obuolių sūrius bei marinuoti keptus karšius. Monikos aistra – žvejyba, užgimusi dar tada, kai su seneliu, įsikibusi jam į kelnes, eidavo kartu žvejoti. Kodėl, pabuvojusi Anglijoje, Norvegijoje bei Indijoje, kur lietuviai tik špygą parodė, o pagalbos ranką ištiesė lenkai, Monika gimtinėje tęsia Pamario krašto žvejojančių moterų tradiciją ir laikosi ypatingų žvejo taisyklių, o džiaugsmą atranda su meškere rankoje? Lietuvių patarlė sako: kur eisi, save rasi. O ar atrado save Monika?