„Ledo rūmuose nuo seno/Senis Šaltis sau gyveno./Ir turėjo jis anūką –/Šaltanosį Ledinuką“, – vaikystės prisiminimais ir jaunystės aidais lydimi praskrieja Kosto Kubilinsko parašytos pasakos žodžiai. Tačiau nedažnas iš mūsų galėtų pasakyti, kiek daug žalos autorius padarė visai lietuvių tautai vien tam, kad dabar galėtume cituoti jo sukurtas eilutes. Sovietmečiu rašytojas vardan galėjimo kurti, savanaudiškai į represinės valdžios rankas atidavė keliolikos partizanų likimus. Apie išdavikiško gyvenimo būdo pasirinkimą, dvejones ir vidinę kovą su savimi pasakojama laidoje „Istorijos detektyvai“.