Prieš trejus metus Norvegijoje esančiame Rogalando regione įkurtas lietuvių liaudies šokių kolektyvas „Jorė“ po pandemijos vėl susitiko, ir šįkart fotografas Remigijus Ratkevičius juos įamžino ant Preikestoleno uolos.
Kaip sako kolektyvo „Jorė“ nariai, šokio kalba universali, todėl juos puikiai priima ne tik vietos lietuvių, bet ir norvegų renginiuose. Šokėjų „Jorėje“ yra 25, jų amžius svyruoja nuo 17 iki 50 metų.
„Tautiniai šokiai neatsiejami nuo gražių tautinių rūbų ir linksmos muzikos. Šia elementų visuma visuomenei pristatoma lietuvių kultūra, tai puikus būdas ja sudominti. Kolektyvo misija – skleisti tautinio šokio grožį visuomenėje“, – pasakojo kolektyvo įkūrėja Inesa Trepekūnė.
Būtent Rogalando regionas garsėja gausia ir veiklia lietuvių bendruomene. Ilgus metus buvo kalbama apie tautinių šokių kolektyvą, tačiau nebuvo šokių mokytojo, galinčio mokyti liaudiškų šokių subtilybių.
„2017-aisiais šokio pedagogė Veronika Morkvėnaitė, atvykusi į Rogalandą, mokė šokių. Ji surinko kolektyvą, ir taip gimė „Jorė“. Po intensyvių repeticijų scenoje debiutavome tų pačių metų gruodį.
Veronika grįžo į gimtuosius Biržus ir ten dirba, todėl prieš dvejus metus kolektyvui pradėjau vadovauti aš. Daugiau nei 13 metų šokau liaudies šokius, dalyvavau tarptautiniuose konkursuose ir šokau Vilniaus Gedimino technikos universiteto kolektyve „Vingis”, kuris iškovojo laureatų vardą „Kadagio” konkurse Lietuvoje“, – pasakojo kolektyvo vadovė.
Šokėjai dažnai pasirodo įvairiose šventėse, jau pasirodė Stavangerio folkloro festivalio koncerte ir kitur. Kaip su šypsena pasakojo I. Trepekūnė, dabar buvo puiki proga įamžinti visą kolektyvą. Prieš dvejus metus ji buvo sumaniusi tai padaryti ant įspūdingo grožio Preikestoleno uolos, tačiau tuomet šokėjai neturėjo tautinių kostiumų.
„Kelerius metus daug dirbome: rinkome paramą, dalyvavome mugėse ir koncertuose, kad užsidirbtume pinigų kostiumams. Pavyko pasisiūdinti 16 kostiumų, tiesa, vis dar trūksta kai kurių detalių.
Dėl paskelbtos pandemijos kovą teko nutraukti repeticijas ir atšaukti koncertus. Prasidėjus vasarai, pranešta, kad viruso plitimas kontroliuojamas, ir pagaliau atsirado galimybė mums susitikti. Buvome pasiilgę vieni kitų, norėjosi surengti ypatingą šokių sezono uždarymą“, – sakė ji.
Pasiteiravus, kas buvo sunkiausia rengiantis fotografo R. Ratkevičiaus fotosesijai, Inesa nusijuokė – atsikelti anksti ryte. Šią uolą itin pamėgę turistai, todėl teko keltis gerokai anksčiau, kad pavyktų nusifotografuoti tik gamtos fone, kol šioje vietoje nesusirinko gausybė žmonių.
Anot fotografo, jam didžiausiu iššūkiu tapo labai stiprus vėjas. „Nesitikėjome, kad bus toks vėjas, todėl buvo sunku susitvarkyti su šokėjų drabužiais, plaukais, o man – ir išlaikyti objektyvą stabiliai.
Tam, kad išgaučiau geresnius kadrus, teko ir kopinėti uolomis, o tai tikrai nelengva užduotis, kai neši visą įrangą“, – pasakojo profesionalas.
Kai kurie šokėjai sumanė dieną prieš eiti į žygį ir naktį prieš fotosesiją praleido palapinėse. Visą naktį palapines blaškė stiprus vėjas, tačiau ryte visi susirinko ir ėjo pozuoti vilkėdami tautinius kostiumus.
