Europos pietus ir toliau alina karščio banga. Italijoje beveik visuose didžiuosiuose miestuose paskelbtas aukščiausias pavojaus lygis, Graikijoje ugniagesiai kovoja su miškų gaisrais, o Vengrijoje dėl rekordiškai nusekusio Dunojaus stabdoma vienintelė šalyje veikianti Pakšo atominė elektrinė.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Lietuvos diena“ įraše:
LRT radijo bendradarbė Italijoje Neringa Budrytė pasakoja, kad šalį alina ekstremalus karštis.
„Italiją dabar apėmęs vadinamasis karščio cunamis. Šiandien 25-iuose iš 27 stebimų Italijos miestų paskelbtas raudonas, aukščiausias, karščio pavojaus lygis. Temperatūra siekia 40 ir daugiau laipsnių, o toks karštis pavojingas jau ne tik vyresniems žmonėms, bet ir visiškai sveikiems jauniems žmonėms“, – sako N. Budrytė.
Vis didesnį nerimą kelia ir tropinės naktys.
„Romoje šią vasarą jau suskaičiuota apie 30 tokių naktų, kai temperatūra nenukrito žemiau 20 laipsnių. Jos ypač pavojingos sveikatai, nes organizmas nespėja atsigauti“, – pasakoja ji.
Pašnekovė priduria, kad Italijos žiniasklaida jau nevengia itin vaizdingų apibūdinimų.
„Kai kurios antraštės Romą net vadina orkaite po atviru dangumi“, – sako lietuvė.
Prognozės greito atokvėpio nežada. Pasak N. Budrytės, intensyvi karščio banga turėtų tęstis bent iki kitos savaitės, o klimatologai perspėja, kad tokios vasaros tampa nauja norma.
„Vienas žinomiausių Italijos klimatologų Luca Mercalli perspėja, kad karščio bangos jau nebėra pavienis reiškinys – tai nauja klimato realybė. Pasak jo, rugpjūtį temperatūra ir išliks aukštesnė nei įprasta, o labai tikėtina, kad ir rugsėjis bus neįprastai karštas. Italija jau turėtų ruoštis gerokai ilgesniam vasaros sezonui“, – sako pašnekovė.
Graikijoje situacija suvaldyta
Graikijoje toliau kovojama su miškų gaisrais. LRT radijo bendradarbė Graikijoje Jurgita Montvydaitė sako, kad sudėtingiausia padėtis išlieka vakarų Atikos regione, netoli Atėnų.
„Šiame rajone buvo užfiksuotas didžiausias gaisras. Galima sakyti, kad situacija jau valdoma, tačiau ugniagesiai vis dar gesina pavienius židinius. Šiuo metu labai padeda tai, kad bent jau aprimo vėjai, nes būtent jie Graikijoje gaisrų metu yra didžiausia problema“, – sako J. Montvydaitė.
Pasak jos, nors gaisro židiniai vis dar fiksuojami netoli Atėnų, pačiam miestui tiesioginio pavojaus kol kas nėra.
„Atėnuose daug pastatų, asfalto, mūro, todėl pačiam miestui gaisras negresia. Tačiau atsargumo reikia priemiesčiuose, nes ten pakankamai miškinga“, – sako J. Montvydaitė.
Pašnekovės teigimu, ramesnė situacija šiuo metu ir Graikijos salose – Kretoje didelis gaisras jau suvaldytas, o apie naujus stambius gaisrus kol kas nepranešama.
„Gali būti mažesnių židinių, tačiau jei situacija kontroliuojama, žiniasklaida labai negąsdina žmonių. O jei gaisras įsiplieskia, žmonės gauna perspėjimus SMS žinutėmis ir per „Viber“, nurodant, ar reikia evakuotis“, – sako ji.
Vengrijoje užfiksuotas karščio rekordas
Vengrijoje karščio banga tęsiasi jau beveik tris savaites. LRT radijo bendradarbė šalyje Valdonė Sakalauskaitė-Mosdóczi sako, kad Budapešte praėjusį savaitgalį užfiksuota aukščiausia temperatūra per 105 metus.
„Vengrai yra pripratę prie tikrai karštų vasarų, tačiau šiemet situacija nėra įprasta. Pas mus taip pat paskelbtas kaitros pavojus, o naktimis temperatūra nukrenta vos iki 29 laipsnių“, – pasakoja ji.
Karščiai Vengrijoje jau turi ir praktinių pasekmių – dėl rekordiškai nusekusio Dunojaus pirmą kartą per 44 metus sustabdyta Pakšo atominė elektrinė. Vis dėlto, anot V. Sakalauskaitės- Mosdóczi, kol kas gyventojai didesnių nepatogumų nejaučia.
„Žmonės raginami būti sąmoningi ir elektros energiją kuo mažiau naudoti tarp penktos valandos po pietų ir dešimtos vakaro, kai jos suvartojama daugiausia. Taip pat patariama saikingai naudoti vandenį, kiek įmanoma jį panaudoti pakartotinai, mažiau laistyti“, – sako ji.
Pašnekovė priduria, kad taupymo priemonių imasi ir kai kurios institucijos – taip siekiama sumažinti elektros vartojimą.
„Net vietinės savivaldybės yra sumažinusios savo darbo pajėgumus, kad elektros būtų naudojama kuo mažiau. Kol kas apie radikalias priemones nekalbama, bet viskas priklausys nuo to, kiek dar tęsis ši karščio banga“, – teigia V. Sakalauskaitė- Mosdóczi.
Kol kas Vengrijos valdžia gyventojų dėl galimų elektros tiekimo sutrikimų neįspėja.
„Kad išvengtume situacijos, kai pritrūktų elektros, apeliuojama į kiekvieno vartotojo sąžinę – elektros energiją naudoti kuo tvariau. Įspėjimų, kad jos galėtų visai nelikti, bent jau kol kas neteko girdėti“, – sako ji.
Parengė Ignas Ramanauskas
