Eidamas 90-uosius metus mirė Norvegijos karalius Haraldas V. Naujuoju karaliumi Hokonu VIII tampa jo 53 m. sūnus. LRT bendradarbio Norvegijoje teigimu, jam teks nelengva užduotis atkurti pasitikėjimą karališkąja šeima po pastaraisiais metais ją lydėjusių skandalų.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Lietuvos diena“ įraše:
LRT bendradarbis Norvegijoje Mantas Tomkūnas sako, kad po žinios apie karaliaus mirtį šalyje vyrauja gedulo nuotaikos.
„Toks gedulas, koks mirus karaliui būdavo senais laikais, neskelbiamas, bet dabar, be jokios abejonės, yra gedulas. Valstybinės vėliavos prie institucijų bus nuleistos iki pusės stiebo, renginiai vyks, tačiau organizatoriai galės nuspręsti, ar juos atidėti, ar tęsti per gedulo periodą.
Naujienų interneto svetainės šiandien yra juodos, atšaukti oficialūs renginiai, žmonės masiškai plūsta prie Karaliaus rūmų Osle ir kitose Norvegijos vietose, neša gėles, atvirukus su užuojautomis, žaislus ir taip pagerbia savo mylimą karalių“, – teigia M. Tomkūnas.
Pasak jo, karalius Haraldas V Norvegijoje turėjo ne tik simbolinę reikšmę kaip simbolinis vadovas, kuris laikėsi protokolo ir griežtų taisyklių, bet ir buvo labai mylimas norvegų, nes buvo žemiškas ir artimas žmonėms.
„Iš tikrųjų tai buvo labai artimas, žemiškas, šiltas žmogus, kurį mylėjo visi norvegai. Ir jį mylėjo todėl, kad jis dažnai būdavo tarp žmonių, ar tai būtų šventės, ar nelaimės, įvykusios Norvegijoje. Dažnai jis atrodydavo kuklus ir jeigu būtumėte sutikę jį gatvėje ir jo nepažinotumėte, tai tikriausiai nebūtumėte supratę, kad prieš jus – karalius“, – pasakoja Norvegijoje gyvenantis lietuvis.
LRT bendradarbis pabrėžia, kad Haraldas V buvo pirmasis Norvegijoje gimęs šalies karalius per 600 metų, o svarbiausią vaidmenį kaip monarchas jis atliko 2011-aisiais, kai po Anderso Behringo Breiviko įvykdyto teroristinio išpuolio, nusinešusio 77 norvegų gyvybes, kreipėsi į tautą.
„Tada jis pasakė istorinę kalbą apie demokratiją, toleranciją, meilę. Ši kalba sulaukė labai didelio dėmesio ir palaikymo. Manau, kad tie, kurie galbūt save laikė visuomenės pakraščiuose ar nelaikė savęs visuomenės dalimi, po šios kalbos tikrai pasijuto Norvegijos dalimi ir būtent tai Norvegijos karalius tada akcentavo“, – sako M. Tomkūnas.
Anot lietuvio, atsižvelgiant į pastaruoju metu karališkąją šeimą lydėjusius skandalus, sunku pasakyti, ar naujuoju karaliumi tapęs Hokonas VIII norvegų bus toks pat mylimas, kaip ir jo tėvas.
„Daug kas žiūri į Hokoną skeptiškai, nes jo žmona Mette-Marit Tjessem Hoiby palaikė santykius su skandalingai pagarsėjusiu Jeffrey Epsteinu. Jos sūnus taip pat yra nuteistas dar prieš jai tampant princese ir šiuo metu kali už išprievartavimus. Tai toks dvejopas jausmas norvegams, kad Hokonas taps karaliumi. Aišku, gali būti, kad viskas pasikeis vėliau, kai jis pradės eiti pareigas. Galbūt jis įgis pasitikėjimą ir visuomenės meilę“, – teigia LRT bendradarbis.
Jo teigimu, pirmasis ir pagrindinis Hokono tikslas tapus karaliumi bus atkurti karališkosios šeimos reputaciją, kurią pakirto minėti skandalai. „Manau, kad jo, kaip karaliaus, tikslas tikriausiai ir bus susigrąžinti ir įgyti visuomenės pasitikėjimą“, – pažymi M. Tomkūnas.
Vis dėlto, pasak LRT bendradarbio, nepaisant skandalų, monarchija Norvegijoje išlieka populiari, nors skeptiškumo karališkosios šeimos atžvilgiu daugėja.
„Norvegijoje monarchija vis dar populiari ir manau, kad didžiausią vaidmenį čia suvaidino karalius, jis buvo labai mėgstamas. Tikrai vyksta diskusijos, ar Norvegija turi išlikti karalyste, ar tapti respublika. Visuomenėje didžioji dalis pasisako už tai, kad Norvegija liktų karalyste, nors skeptiškų ir kritiškų nuomonių daugėja“, – sako M. Tomkūnas.
Lietuvio teigimu, Norvegijos karalių jau kurį laiką kamavo sveikatos problemos, tačiau atsistatydinti jis atsisakė ir pareigas ėjo iki galo.
„Nors karalių jau kurį laiką kamavo sveikatos problemos, jis atsisakė atsistatydinti ir ėjo savo pareigas iki galo, kiek galėjo. Paskutinėmis dienomis, ypač šių metų rugpjūčio mėnesį, jo sveikata pablogėjo ir, kaip žinoma, jis gulėjo ligoninėje dėl labai sunkios kraujo ligos ir tai vėliau lėmė jo mirtį“, – teigia LRT bendradarbis.
Parengė Vaida Račkauskaitė
