Darbą pradėjusi sudėtingai formuota Ingos Ruginienės Vyriausybė, protestas dėl paskirtojo kultūros ministro Ignoto Adomavičiaus, nuosprendis riaušių prie Seimo byloje, – portalas LRT.lt pateikia svarbiausius šios savaitės įvykius ir temas.
Naujoji Vyriausybė ir pasipiktinimas dėl kultūros ministro
Nuo savaitės pradžios šalyje tęsėsi dramos dėl premjerės Ingos Ruginienės Vyriausybės. Ministrų kabineto formavimas strigo, nes vis dar trūko aplinkos ir energetikos ministrų. Pirmadienį paaiškėjo, kad Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ir „Nemuno aušra“ įvykdė ministerijų mainus. Kultūros ministerija perėjo „aušriečiams“, o energetikos – socialdemokratams.
Netrukus paskelbtos ir ministrų kandidatūros. „Nemuno aušra“ į aplinkos ministrus pateikė partijos narį, dabartinį šios ministerijos viceministrą Kastytį Žuromską, o į kultūros – taip pat partijai priklausantį Seimo vicepirmininko patarėją Ignotą Adomavičių.
Tuo metu socialdemokratai įgyvendino prezidento Gitano Nausėdos norą Energetikos ministerijoje palikti dirbti dar demokratų į šias pareigas nominuotą Žygimantą Vaičiūną.
Vis dėlto dėl pasiūlytos kultūros ministro I. Adomavičiaus kandidatūros kilo pasipiktinimas. Kultūros bendruomenė įsitikinusi, kad jam trūksta kompetencijos ir patirties dirbti kultūros srityje.
I. Adomavičius yra baigęs M. K. Čiurlionio menų mokyklą, kur mokėsi groti trombonu, chorinio dirigavimo ir dainavimo. Paskui jis studijavo verslo vadybos bakalauro studijų pakopoje Tarptautinėje verslo mokykloje, įkurtoje Vilniaus universiteto, dar nurodo neformaliai mokęsis strateginio valdymo „Morraine Valley Community College“, bet čia mokslinio laipsnio neįgijo, nurodo, kad išsilavinimas „nereglamentuojamas“.
Prieš Seimo rinkimus jis buvo makaronus, raviolius ir lazaniją gaminančios įmonės „Bravopasta“ komercijos direktorius ir bendrovės „Agro produktai“ direktorius. Be kita ko, paaiškėjo, kad I. Adomavičius yra ir tolimas Remigijaus Žemaitaičio giminaitis.
Premjerė I. Ruginienė žadėjo padėti I. Adomavičiui, o prezidentas Gitanas Nausėda, nepaisant kritikos patvirtinęs šį kandidatą, prašė kultūros bendruomenės suteikti jam šansą. Kultūros atstovai surinko peticiją prieš teikiamą ministrą, kurią pasirašė daugiau nei 50 tūkst. žmonių.
Surengtas ir premjerės bei kultūrininkų susitikimas. I. Ruginienė sakė pasiūliusi kompromisą – konsultuotis, formuojant Kultūros ministerijos komandą. Visgi bendruomenės tai nenuramino, ji „Nemuno aušros“ ministrą vadino peržengta raudona linija, žadėjo protestuoti.
Protestas įvyko ketvirtadienio rytą prie prezidentūros, į jį susirinko keli tūkstančiai žmonių. Neabejingi buvo ir kitų miestų menininkai bei jiems prijaučiantieji – kauniečiai rinkosi prie miesto savivaldybės, klaipėdiečiai – Teatro aikštėje, prisijungė ir Panevėžys bei Šiauliai.
Protestas surengtas prezidentui G. Nausėdai ketvirtadienį dekretu patvirtinus visos sudėties ministrų kabinetą. Popietę Vyriausybės programai pritarė 80 Seimo narių, prieš buvo 40 parlamentarų ir du tautos atstovai susilaikė. Priesaiką davė visi 14 ministrų ir premjerė I. Ruginienė.
Dalis Seimo opozicijos atstovų paliko posėdžių salę, kol naujieji ministrai davė priesaikas. Taip pat opozicija nugarą atsuko ir naujai paskirtam kultūros ministrui I. Adomavičiui.
Tos pačios dienos popietę Europos kino festivalis „Scanorama“ pranešė atsisakantis prezidento G. Nausėdos globos. Vizualinių eksperimentų teatras „Kosmos Theatre“ taip pat informavo stabdantis bendradarbiavimą su Prezidento kanceliarija.
Savo ruožtu Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga pranešė nerengsianti Šv. Jeronimo premijos teikimų Kultūros ministerijoje, o architektas Andrius Ropolas, Architektūros meno tarybos narys, paskelbė besitraukiantis iš šių pareigų. Penktadienį Vilniaus knygų mugė paskelbė nepageidaujanti prezidento, premjerės ir kultūros ministro šiame renginyje, Literatūros taryba prie Kultūros ministerijos pranešė atsistatydinanti iš savo pareigų.
Prezidentas G. Nausėda antradienį kvies kultūros bendruomenės atstovus į susitikimą. Pirmadienį G. Nausėda šią situaciją aptars ir su premjere. Tuo metu kultūros sektoriaus atstovai paskelbė spalio 5 dieną planuojantys rengti įspėjamąjį streiką.
Riaušių prie Seimo byla
Pirmadienį Vilniaus miesto apylinkės teismas riaušių prie Seimo byloje 85 kaltinamuosius pripažino kaltais, daugumai jų skyrė lygtines laisvės atėmimo bausmes. Du kaltinamieji dėl riaušių išteisinti, tačiau vienas iš jų pripažintas kaltu dėl neteisėto disponavimo ginklu.
Antanui Kandrotui, pravarde Celofanas, teismas skyrė subendrintą ketverių kalėjimo bausmę, o įvairių protestų dalyviui Andrejui Lobovui – dvejų metų lygtinę laisvės atėmimo bausmę. Jie abu pripažinti recidyvistais.
Riaušėmis pasibaigusį protestą organizavusiai mokytojai Astrai Genovaitei Astrauskaitei skirta subendrinta lygtinė dvejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Jai taip pat uždrausta nuo 21 val. iki 6 val. ryto išeiti iš namų, ji, kaip ir dalis kitų nuteistųjų, turės sumokėti 1 tūkst. eurų į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Kovotojui Arnoldui Misiūnui skirta subendrinta lygtinė metų ir 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Didžioji dalis kaltinamųjų – 75 – nuteisti nuo pusantrų iki dvejų metų lygtinai, per atidėjimo laiką jie įpareigoti neišvykti iš miesto ar rajono, kuriame gyvena, ribų, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Šešis kaltinamuosius nuspręsta atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą.
Daugumai nuteistųjų taip pat paskirtos kelis tūkstančius siekiančios baudos, kurias jie turės sumokėti į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Be kita ko, iš viso keliolika kaltinamųjų paskelbti recidyvistais.
Riaušių Lietuvoje byla buvo didžiausia savo apimtimi. Ji sostinės teisme pradėta nagrinėti 2023 metų balandžio 26 dieną.
Riaušės prie Seimo rūmų Vilniuje kilo 2021 metų rugpjūčio 10-osios vakarą po mitingo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.
Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš jų 23 – policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai.
Braziliškų lėktuvų pirkimas
Paskirtoji krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad šiame etape sutartis dėl diskusijas sukėlusių transportinių lėktuvų pirkimo dar nėra pasirašyta. Visgi ji pabrėžia, kad jei Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) neįpareigos to padaryti, transportinių karinių lėktuvų pirkimo procesas nebus stabdomas, mat toks žingsnis reikšmingai sumažintų Lietuvos galimybes greičiau ir pigiau įsigyti reikalingų orlaivių.
Kartu ministrė tikina esanti atvira diskusijai dėl šį pirkimą įvertinti turinčios darbo grupės sudarymo.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius antradienį pareiškė, kad Krašto apsaugos ministerija (KAM) sutartį dėl braziliškų karinių orlaivių įsigijimo turėtų pasirašyti tik sulaukusi STT atliekamo ikiteisminio tyrimo išvadų. Anot jo, valdantieji taip pat vertins siūlymus sprendimą dėl orlaivių įsigijimo atidėti.
Tyrimą dėl trijų braziliškų transportinių orlaivių „Embraer C-390“ įsigijimo STT pradėjo praėjusią savaitę, po šio sprendimo KAM nurodė neplanuojanti stabdyti pirkimo procedūrų.
Į STT dėl braziliškų transportinių lėktuvo įsigijimo kreipėsi šio sprendimo kritikai – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atstovai Giedrimas Jeglinskas ir L. Kasčiūnas. Jie prašė ištirti, ar įsigyjant braziliškus transportinius lėktuvus nebuvo pažeisti pirkimus reglamentuojantys teisės aktai.
Lietuva tris orlaivius „C-390 Millennium“ planuoja įsigyti iš Brazilijos bendrovės „Embraer Defense & Security“.
Politikai abejoja šio įsigijimo pagrįstumu ir KAM argumentais, nerimauja, kad galutinis tokio pirkimo naudos gavėjas yra Brazilija, kuri kartu su Rusija priklauso BRICS šalių blokui.
Pradėti derybas dėl trijų naujų transporto orlaivių „Embraer C-390“ įsigijimo birželį rekomendavo Valstybės gynimo taryba (VGT).
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osios gimimo metinės
Pirmadienį Lietuvoje paminėtos kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osios gimimo metines. Ant Tarptautinio Vilniaus oro uosto šia proga atidengtas simbolinis jo autografas.
Vyriausybės sprendimu šiemet Vilniaus oro uostui suteiktas M. K. Čiurlionio vardas.
Oro uoste jau galima pamatyti vieno iškiliausių Lietuvos kūrėjų darbų reprodukcijų, klausytis sukurtos muzikos, matyti menines instaliacijas.
M. K. Čiurlioniui skirtas sveikinimas nuskambėjo ir Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS). Skriedamas maždaug 400 kilometrų aukštyje virš Žemės, NASA astronautas Jonny Kimas paleido Lietuvos genijaus simfoninę poemą „Jūra“, pro stoties kupolą atsiveriant planetos horizontui.
Be kita ko, pirmadienį mokyklose vyko specialios pamokos apie kūrybiškumą ir apie M. K. Čiurlionio kūrybą, o vakare Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vyko festivalio „Pasaulio fortepijono žvaigždės sveikina Čiurlionį“ gala koncertas, per kurį penki garsūs pianistai iš skirtingų šalių atliko iškiliausius kompozitoriaus kūrinius.
Šie metai yra paskelbti M. K. Čiurlionio metais. Žymiausiu šalies menininku laikomas lietuvių dailininkas, kompozitorius, kultūros veikėjas M. K. Čiurlionis gimė 1875 metų rugsėjo 22 dieną Senojoje Varėnoje. Jis mirė 1911-ųjų balandžio 10-ąją netoli Varšuvos, palaidotas Rasų kapinėse Vilniuje.
