Lietuvos ambasadoje Kyjive balsuoti užsiregistravo per 93 žmones, o iki popietės savo balsą atiduoti buvo atėję 48.
Anot ambasados darbuotojų, balsuojančiųjų skaičius pakito nesmarkiai, nes prieš plataus masto karą jie sulaukdavo apie pusantro šimto žmonių. Tačiau dabar jaučiamas balsuojančių žmonių demografinis pokytis – mažėja šeimų ir daugėja vidutinio amžiaus bei kariškai apsirengusių vyrų.
Į ambasadą balsuoti užsukęs LRT RADIJO bendradarbis, „The Reckoning Project“ organizacijos tiriančios karo nusikaltimus Kyjivo biuro vadovas Maksimas Milta sako, gyvenant ir balsuojant Ukrainoje ypač išryškėja tarptautinės politikos ir saugumo klausimai, taip pat socialinės gerovės padėtis šalyje.
„Kai gyveni užsienyje, ypač šalyje kuri yra paveikta karo, neišvengiamai galvoji apie užsienio politiką ir darai paraleles su savo krašto gyvenimu. Supranti, kad tu negali ignoruoti saugumo, politikos matmens ir socialinės gerovės – Ukraina šiuo požiūriu yra labai geras pavyzdys“, – sakė jis.
„Jeigu žiūrime į socialinę padėtį, ji yra ypač trapi ir labai retai pagalvojame, kokiomis sunkiomis sąlygomis čia žmonės gyvena“, – pridūrė M. Milta.
Ukrainoje rinkimai nevyko nuo 2019–2020 metų. Ir nors visuomenė sutaria, kad per karą rinkimai negali vykti, anot M. Miltos, ši tema rūpi daugeliui.
„Žmonėms rūpi kokia bus jų ateitis ir todėl kai tu gyveni ir dirbi Ukrainoje, iš vienos pusės, bet turi teisę balsuoti už savo krašto ateitį, manau nėra nieko prasmingesnio, – sakė M. Milta. – Tai ką mes suvokiame kaip kasdienybės išraišką – rinkimai – mūsų pakankamai žemi dalyvavo rinkimuose procentai liudija, kad žmonės pernelyg gerai priprato gyventi [taikoje] ir nevertina tokių galimybių kurios leidžia paveikti sprendimus.“
Nuo 2008-ų metų Ukrainoje gyvenantis ir su nekilnojamuoju turtu dirbantis Genadijus Žukov sakė, kad didelio skirtumo tarp balsavimo Lietuvoje, ar karo krečiamoje šalyje, nejaučia.
„Dirbdami Kyjive mes vis tiek neatitrūkstame nuo Lietuvos, – sakė jis. – Kaip bebūtų, kas vyksta Lietuvoje mums ne tas pats ir norisi, kad Lietuva klestėtų ir plėtotųsi ir mūsų žmonės kurie priima įstatymus galvotų apie mūsų tautą ir mūsų žmonių gerovę.“
Ukrainoje nuo 2016-ų metų dirbantis Kęstutis Razgaitis sako, kad gyvenimas karo krečiamoje šalyje tik dar labiau sustiprino jo balsavimo kryptį.
„Seniai esu apsisprendęs ką palaikau, kurią kryptį ir tie įvykiai [Ukrainoje] tik patvirtina, kad ta kryptis teisinga“,– sakė jis.
„Ukraina duoda papildomą atspalvį, visi puikiai suprantam kas vyksta čia, – pridūrė K. Razgaitis. – Pirmiausia Ukraina gina mus, tai galbūt tokią sąsają [su rinkimais Lietuvoje] pasakyčiau.“
