Pirmadienio naktį, eidama 101-uosius metus, JAV mirė gydytoja, JAV lietuvių veikėja, partizano Juozo Lukšos-Daumanto žmona Nijolė Bražėnaitė-Lukšienė-Paronetto. Žinią pranešė portalas 15min, remdamasis dokumentinio filmo apie J.Daumantą „Nematomas frontas“ režisieriaus Vinco Sruoginio informacija.
Užuojautą pareiškė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda .
„Turėjau progos asmeniškai bendrauti su gerbiama Nijole Bražėnaite-Lukšiene-Paronetto. Ji sudarė man gilios ir nepraprastai šviesios asmenybės įspūdį. Esu dėkingas Nijolei Bražėnaitei-Lukšienei-Paronetto už tas brangias minutes, kurias ji skyrė man 2019 m. vizito į JAV metu.
Taip pat buvo labai įdomu skaityti knygą apie jos ir legendinio Lietuvos kovos laisvės didvyrio, partizano Juozo Lukšos-Daumanto meilės istoriją. Nijolė Bražėnaitė-Lukšienė-Paronetto kartu su Juozu Lukša-Daumantu yra didžiulis įkvėpimo šaltinis jaunajai kartai“, – sakė Prezidentas.
Šalies vadovas pabrėžė, jog N. Bražėnaitės-Lukšienės-Paronetto unikalūs prisiminimai apie partizanų kovas ir nemarią jų auką, šios iškilios moters kasdienė ir ilgus dešimtmečius trukusi Lietuvos palaikymo bei lietuvybės puoselėjimo veikla nebus pamiršti. Pasak Prezidento, N. Bražėnaitė-Lukšienė-Paronetto savuoju gyvenimu liudijo tikrosios meilės, pagarbos Lietuvai ir, kaip yra rašiusi savo mylimajam Juozui Lukšai-Daumantui, „šventos pareigos Tėvynei pavyzdį“.
Šių metų rugpjūtį N. Bražėnaitė-Lukšienė-Paronetto atšventė 100-ąjį jubiliejų.
N. Bražėnaitė gimė 1923 m. rugpjūčio 26 d. Utenoje, Lietuvoje baigė mokyklą, studijavo mediciną Vytauto Didžiojo universitete. 1943-aisiais pasitraukė į Vokietiją, gyveno pabėgėlių stovyklose. Vėliau persikėlė į Austriją, kur baigė mediciną.
J. Lukša ir N. Bražėnaitė susipažino Paryžiuje 1948 m., kai partizanas slapta mokėsi prancūzų žvalgyboje. 1950 m. liepos 23 d. juos sutuokė prelatas Mykolas Krupavičius.
Po poros mėnesių J. Lukša grįžo į okupuotą Lietuvą tęsti kovą už šalies laisvę.
J. Lukša pokariu buvo vienas iš Lietuvos partizanų vadų, kelis kartus prasiveržęs į Vakarus perduoti žinią apie kovojančią Lietuvą.
Jis žuvo patekęs į pasalą per susišaudymą 1951 metų rugsėjį Garliavos apylinkėse, netoli Kauno.
