Antradienį Kyjive atidaryta slėptuvė, ją įrengti savomis lėšomis padėjo Lietuvos ir Latvijos verslininkai. Joje įrengti specialūs „Vilnius tech“ universiteto mokslininkų suprojektuoti baldai, kuriuos pagamino lietuvių įmonė „DUV“, o žaliavas teikė Latvijos faneros gamybos koncernas Finieris. Iniciatyvos autoriai sako, tai svarbi pagalba kariaujančiai Ukrainai.
Slėptuvėje – latvių ir lietuvių baldai
Į slėptuvę, galinčią atlaikyti net ir branduolinę ataką, patekti reikia greitai, nors koridoriai itin siauri. Kai suskamba oro pavojaus signalas, į ją subėga aplinkinių Kyjivo Ševčenkos rajono kiemų gyventojai. Šiandien slėptuvė dvelkia dažais ir mediena.
„Tai labai šaunus projektas, bandėme jį įgyvendinti pastaruosius du mėnesius. Šiandien galime pasidžiaugti – naująja slėptuve jau galima naudotis. Tai pirmoji tokia slėptuvė mūsų rajone, bet stengsimės ir toliau tęsti darbus“, – pasakoja Kyjivo Ševčenkos rajono vadovas Oleksandras Popovcovas.
Slėptuvė apstatyta Lietuvos ir Latvijos kurtais baldais. Savomis lėšomis UAB „DUV“ bei Latvijos faneros gamybos koncerno FINIERIS dukterinė įmonė Lietuvoje UAB „Likmerė“ ėmėsi realybe versti „Vilnius Tech“ universiteto suprojektuotus baldus.
„Mes turime visus sprendimus slėptuvėms, mes turime visus sprendimus priedangoms. Mes turime džiaugtis, kad turime nacionalinį produktą, Lietuvos universiteto sugalvotą, Lietuvos kompanijos išdirbtą, patikrintą“, – sako „DUV“ vadovas Vytas Liudžius.
„LITUA kartu“ fondas į Ukrainą nuvežė daug humanitarinės pagalbos, o baldus jau seniau išbandė Ukrainos kariai tiek fronte, tiek kitur. Šiandien fondo projektų vadovas Laimis Kvedaravičius sako, tiesiog norisi padėti Ukrainos žmonėms. Norisi vystyti tokius projektus ir gerokai plačiau. Esą pirmosios slėptuvės atidarymas gali praskinti kelią slėptuvių plėtrai visoje Ukrainoje.
„Tai yra jautri akimirka, džiugi akimirka, iš kitos pusės norėtųsi, kad jų (red. baldų) nereikėtų. Bet tai yra realybė. Esame čia viduje ir mes tai darome“, – sako L. Kvedaravičius.
Beržo fanerą baldams gaminti tiekiančios įmonės „Likmerė“ generalinis direktorius Mindaugas Kasmauskis sako, įprastai produkcija keliaudavo transporto, statybų industrijoms ir tokių socialinių, jautrių iniciatyvų nebūdavo. Dabar, matant, kad mediena pritaikoma slėptuvėse, norisi judėti šia kryptimi ir toliau.
„Viskas priklausys, aišku, nuo finansinių išgalių – kiek koncernas galės. Mes matome save šitoje vietoje. Bet suprantame, kad pagalba yra labai labai didelė, miestai yra bombarduojami ir slėptuvių įrengimas yra pats pagrindinis dalykas žmonėms išlikti gyviems“, – sako M. Kasmauskis.
Lietuvos ambasados Ukrainoje patarėjas Marijus Dunda teigia, kad šalyje yra problemų įrengiant slėptuves, todėl su šiuo klausimu ketinama dirbti.
„Galbūt Kyjive gerai veikia oro gynyba, bet kiti miestai – šiandien matėme ataką Lvive – tų slėptuvių įrengimas yra svarbus. Svarbus ypač mokyklose, kur ne jos ne visada yra pritaikytos, ne visada yra galimybė lengvai įrengti slėptuvę, bet tuo klausimu bus dirbama. Sakykime, Lietuvos įrenginėjama mokykla Borodiankoje bus su slėptuve, kuria galės naudotis ir vietos gyventojai“, – teigia M. Dunda.
Iššūkiai slėptuvėse
Galina ir Olga sako jau kurį laiką stebėjusios, kas vyksta jų kieme esančioje slėptuvėje. Šiandien čia prisėdo ant visiškai naujų baldų. Iš pradžių galvojo, iš kur jie.
„Klausėme, kiek visa tai kainuoja? Kiek valstybės pinigų iššvaistyta? Mums pasakė, kad tai dovana. Esame be galo dėkingos, visi šie baldai mums labai patinka. Mudvi naujuosius metus sutikome čia. Atsinešėme kėdžių, staliuką. Dabar nebereikės“, – pasakoja iškart slėptuvėje apsilankiusios Kyjivo Ševčenkos rajono gyventojos.
„Vilnius Tech“ docentas Linas Krūgelis projektavo baldus, ieškojo techninių sprendimų, kaip tinkamai slėptuvę pritaikyti, kad gyventojai ne tik galėtų patogiai ir saugiai laukti, kol pavojus praeis.
„Suplanuoti tai – iššūkis. Reikia rasti tinkamą kombinaciją, kaip tie baldai bus sudėti, kaip jie paskirstyti, kaip kiekviena patalpa tarnaus tam bendram evakuacijos arba pavojaus pralaukimo scenarijui“, – pasakoja doc. dr. Linas Krūgelis.
Projektuojant slėptuvę, pasak L. Krūgelio, reikia atsižvelgti, kad kiekviena jų yra skirtinga. Esą dažniausiai jos įrengtos įvairių visuomeninių arba gyvenamųjų patalpų rūsiuose – kiekvienu atveju išplanavimas yra visiškai kitoks. Pasak L. Krūgelio, pagrindiniai poreikiai yra tai, kad žmonės galėtų saugiai praleisti laiką su vaikais, kad baldai būtų patogūs, tvirti, lengvai surenkami, kad nereiktų atbėgus į slėptuvę galvoti, kaip pasinaudoti visa infrastruktūra.
„Sprendimai, kurie įgyvendinami realioje aplinkoje yra adaptuojami. Visą laiką yra tam tikrų siurprizų, kuriuos galima rasti realioje vietoje ir, kurių nesimato brėžinyje – ar tai būtų infrastruktūros elementai, ar kokie vamzdžiai, kabeliai, kurie nėra pridengti, paslėpti. Ar gali sudaryti kažkokį tai kliuvinį žmogui toje erdvėje, todėl viską reikia vietoje, gyvai vertinti“, – sako Linas Krūgelis.
Lietuvos ir Latvijos verslininkai slėptuvę įrengė savomis lėšomis ir tikisi, kad šį projektą galės pritaikyti ne tik kituose Kyjivo rajonuose, Ukrainos miestuose, bet ir Lietuvoje.
