„Tai puikus miestas norintiems pajusti Estijos kultūrą ir dvasią“, – taip apie Tartu atsiliepia čia gyvenanti gidė Sigita Matulevičienė. Ji tikina, kad šis dažnai nepelnytai nuvertinamas miestas yra turtingas plataus spektro pramogų, renginių bei lankytinų vietų ir tikrai ne veltui 2024 m. taps Europos kultūros sostine.
Šis pasakojimas – straipsnių ciklo „Kelionių kompasas“ dalis. Įvairiausiose pasaulio vietose gyvenantys lietuviai dalijasi rekomendacijomis, ką verta aplankyti jų krašte, ir pasakoja apie turistų dar neatrastas vietas.
„Man atrodo, kad Tartu tiesiog turi labai daug ką pasiūlyti, – paklausta, kodėl verta aplankyti Tartu, sako pašnekovė. – Tai yra studentų miestas, visada labai gyvas. O ir aplink Tartu yra begalės lankytinų objektų. Todėl šis miestas gali tapti baze pietų Estijos regione, kuriame yra sunkiau rasti vietų nakvoti.“
Pasak tautietės, vien tik Tartu miestui tikrai vertėtų skirti bent vieną visą dieną, tačiau veiklos čia užtektų net ir trims. Tada neskubėdami galėtumėte apžiūrėti ne vieną puikų muziejų, o ir pajusti miesto dvasią vakare.
Taip pat Sigita pažymi, jog Tartu yra miestas, kuriame nereikia jaudintis net ir regint prastas orų prognozes – rasite daug smagių veiklų po stogu. O ir miestas, anot gidės, labai gražus net rudenį ar žiemą, todėl nebūtina planuoti apsilankymo šiame mieste būtent vasarą.
Ką pamatyti?
„Čia gausu puikių ir unikalių muziejų. Lietuviai dažnai įsivaizduoja, kad muziejus tai lygu nuoboduliui. Dažnai susiduriu su tuo, kai, paminėjusi muziejų, žmonių akyse iš karto pamatau liūdesį.
Čia tikrai taip nėra, Tartu aplankyti muziejus labai verta, jie labai modernūs, juose daug konceptualumo, labai įdomiai pateikiamos temos ir parodos, dažnai interaktyvios“, – pasakoja Sigita.
Tiems, kurie atvyksta pirmą kartą, ypač su vaikais ar paaugliais, ji siūlo du muziejus, kuriuos verta aplankyti.
„Pirmas, aišku, yra AHHAA mokslo centras, dėl kurio visi dažniausiai ir važiuoja. Šiam muziejui tikrai reikėtų skirti mažiausiai tris valandas. Kadangi tai yra mokslo centras, ten moderniai, interaktyviai pateikiami moksliniai konceptai: fizikos, chemijos.
O daug mažiau girdėtas muziejus yra 15 min. nuo Tartu miesto esantis Ledynmečio centras (estiškai – Jääaja Keskus). Jis yra labai gražaus ežero krantinėje, todėl, lankantis vasarą, galima ne tik apžiūrėti muziejų, bet ir po to pasimaudyti.
Šalia šio centro taip pat yra ir gyvūnų parkas, kur sutiksite meškų ar lūšių, bei didžiulis vandens parkas. Todėl čia galima išvažiuoti visai dienai, pramogų užteks ir vaikams, ir suaugusiesiems“, – rekomenduoja gidė.
O, kaip pati sako, „kiek paaugusiems“ turistams Sigita siūlo Nacionalinį Estijos muziejų, kuriame rekomenduoja užsisakyti gidą, nes be jo viską suprasti bus tikrai sunkiau, o su juo muziejus paliks didžiulį įspūdį.
„Vertas dėmesio ir Tartu universiteto istorijos muziejus, kuris yra pačiame miesto centre, buvusios katedros griuvėsiuose. Tiek nacionalinis, tiek šis muziejus man yra vieno lygio, nes tikrai įdomiai sudėliota visa istorija, o, svarbiausia, tikrai neperkrauta informacijos“, – tikina ji.
Jei keliaudami laiko turėsite daugiau, gidė išskiria Tartu Botanikos sodą, pasivaikščiojimus upės krantine ar šalia senamiesčio esančiais, savitas kultūras turinčiais rajonais. Taip pat ir Žaislų muziejų, kuris dažnai būna daug įdomesnis suaugusiesiems, randantiems ten savo vaikystės žaislų. Šios vietos, pasak Sigitos, trumpesnio vizito metu dažnai lieka šone, tačiau nepelnytai.
Kur pavalgyti ir atsigerti?
Anot gidės, lankantis Tartu verta nepraleisti būtent pusryčių. Ir juos bent kartą verta valgyti seniausioje kavinėje „Werner“, mieste veikiančioje nuo 1895 m.
„Ten, o dažnai ir kitose kavinėse, siūlomas patiekalas pavadinimu „Kiluvõileib“. Kilu yra žuvytė, Estijos šprotas, kuris marinuotas yra dedamas ant būtinai juodos duonos. Ant viršaus taip pat dedamas kiaušinis, kartais salotos lapas.
Tai vienas iš tradicinių estiškų patiekalų, kuris dažnai patiekiamas pusryčių metu. Kam patiks, kam nepatiks, tai čia jau kitas klausimas“, – juokiasi Sigita.
O jei tradicinių patiekalų norisi pietums, ji siūlo šiek tiek už senamiesčio esantį restoraną „Hansa Hoov“. Jame, pasak lietuvės, pajusit tikrą estišką, kaimišką, autentišką kultūrą, be to, gausit maistą iš vietoje užaugintų produktų.
Gidė primena, jog tai yra studentų miestas, tad vakarą siūlo praleisti išskirtiniuose baruose su gyva muzika, kurių šiame mieste gausybė.
„Kadangi gyvenimas čia visada verda, labai verta prieš keliaujant pasitikrinti, kas kokioje vietoje vyksta – dažniausiai pavyks rasti jus nustebinti galinčių kultūrinių renginių baruose ar klubuose“, – sako ji.
Kaip važiuoti?
Sigita pažymi, jog Tartu yra labai kompaktiškas miestas, jame viskas pasiekiama pėstute, todėl vykti drąsiai galima ir be automobilio.
„O jei su automobiliu, tai bet kurią miesto pusę pasieksite per 15 minučių. Bet tikrai automobilio net nelabai reikia – jį galima palikti kiek toliau už senamiesčio, kuriame stovėjimas yra tikrai brangus“, – pataria ji.
Šiltuoju metų sezonu šiame mieste taip pat galima pasinaudoti labai išvystyta miesto dviračių sistema. Net pusė šių dviračių yra elektriniai, kadangi miestas yra labai kalvotas, pasak Sigitos, kiek primenantis Kauną.
Na, o pramogai gidė siūlo dar vieną transporto priemonę – pasiplaukiojimą upe dažnai kursuojančiais laivais. „Puiki proga į Tartu pažiūrėti kitu kampu“, – sako ji.
