Aktualijos

2021.03.02 18:17

Vis daugiau lietuvių grįžta į tėvynę ir renkasi regionus: „būgštavimų neturėtų būti, galimybių tikrai yra“

Vesta Tizenhauzienė, Jovita Gaižauskaitė-Remesė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.03.02 18:17

Lietuva iš emigrantų šalies tampa imigrantų šalimi. Pernai pirmą kartą per 30 atkurtos nepriklausomybės metų fiksuota, kad į tėvynę grįžo daugiau Lietuvos piliečių, nei išvyko. Ekonomistai pastebi, kad grįžę tautiečiai daugiausia renkasi ne didmiesčius, o regionus.

15 metų Airijoje gyvenusi Kavaliauskų šeima grįžusi į Lietuvą įsikūrė Skuodo rajone, Udraliuose. Ten jie įkūrė verslą – augina braškes ir mėsinius viščiukus. Verslui jie užsidirbo emigracijoje, tačiau neslepia, kad pirmieji metai grįžus į tėvynę buvo itin sunkūs – visas pajamas investavo į ūkį, o patys gyveno nedideliame name.

Pirmą kartą per 30 metų į tėvynę grįžo daugiau lietuvių, nei išvyko: kuriasi daugiausiai regionuose

„Ten (Airijoje – LRT.lt) irgi susikūrėm gyvenimus – ir namai buvo, visko buvo. Vyras gerą darbą turėjo ir aš gerai [dirbau], bet vardan tos Lietuvos, vis tiek buvo namai ir viskas. Net minčių nebuvo, kad grįžtume į Airiją. Ko?“ – LRT TELEVIZIJAI kalbėjo Rima Kavaliauskienė.

Jos vyras Modestas Kavaliauskas sakė nė nemanęs, kad grįžęs į Lietuvą imsis viščiukų auginimo verslo, tačiau dabar tai – pagrindinis šeimos pajamų šaltinis.

Grįžti į gimtinę nusprendė ir dešimtį metų Didžiojoje Britanijoje gyvenusi panevėžietė Justina. Jauna moteris neslepia, kad jos apsisprendimui grįžti įtakos turėjo ir „Brexitas“, tačiau labiausiai – tėvynės ilgesys. Justina grįžusi į Panevėžį ne tik greitai įsikūrė, bet ir vos per pusę metų atidarė barzdaskučių saloną.

„Kai buvo „Brexitas“, tada labai svariai nusprendėm, kad grįžtam namo, nes tiesiog pamatėm aplinkinių požiūrį į emigrantus Anglijoje. Tai nusprendėm, kad ir vaikams čia geriau bus augti ir mums patiems čia gyventi“, – pasakojo Justina.

Pasak ekonomisto Žygimanto Maurico, pernai į mūsų šalį atvykusių buvo 20 tūkst. daugiau nei išvykusiųjų, o tai kone dvigubai daugiau nei užpernai. Be to, pirmą kartą per trisdešimt metų beveik visose savivaldybėse pasiektas teigiamas Lietuvos piliečių migracijos balansas – daugiau sugrįžo, nei išvyko. Pasak Ž. Maurico, praėjusieji metai ypatingi ir tuo, kad dauguma grįžusiųjų gyventi rinkosi regionus.

„Ta migracija, tikėtina, bus ir toliau, bet bent jau nebebus vienpusio eismo gatvė, kaip būdavo iki šiol. Reiškia, tik emigruodavo visi ir būdavo toks įspūdis, kad regiono nelaukia jokia šviesi ateitis, tai dabar matome tikrai pasikeitusias tendencijas“, – komentavo ekonomistas.

Panevėžio miesto savivaldybė yra įdiegusi komunikacinę platformą svetur išvykusiems ir ketinantiems grįžti panevėžiečiams, jiems suteikiama visa informacija apie galimybes gyventi čia. Panevėžio miesto meras sako, kad tiek užklausų, kiek gauta pernai, dar nėra buvę. Labiausiai tautiečius domina, ar miestas yra pasirengęs priimti vaikus į švietimo įstaigas.

„Veikia išlyginamoji grupė vaikams, kurie apskritai nekalba lietuviškai, todėl čia būgštavimų neturėtų būti, galimybių tikrai yra, pasiruošta, mokyklos tai žino ir laukia“, – sakė Panevėžio meras Rytis Mykolas Račkauskas.

Kaip pagrindinę paskatą sugrįžti ekonomistai įvardija Lietuvos ekonomikos augimą – jis buvo spartesnis nei daugelyje Europos Sąjungos valstybių, o pasirinkimą gyventi regionuose lėmė investicijos į viešąją infrastruktūrą.

„Lyginant su Europos didmiesčiais, mūsų regionai turi tikrai nemažai privalumų. Daugiau erdvės, pigesnis nekilnojamasis turtas ir bendra gyvenimo kokybė daugeliu atveju yra geresnė“, – sakė Ž. Mauricas.

Prognozuojama, kad išmoktos pandemijos pamokos, atrasta galimybė dirbti nuotoliniu būdu turės įtakos dar didesniam tautiečių norui grįžti į regionus. Jau dabar daugelyje Europos didmiesčių pastebimos tendencijos, kad darbuotojai, galintys dirbti nuotoliniu būdu, persikrausto gyventi į mažesnius miestus.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt