Žurnalistei Ritai Miliūtei socialiniame tinkle „Facebook“ iškėlus klausimą, kaip socialdemokratų į premjerus deleguota Inga Ruginienė vos per metus baigė Miškų ūkio valdymo bakalauro studijas, Lietuvos inžinerijos kolegija teigia atsakymo šiuo metu neturinti, tačiau žada peržiūrėti archyvinius dokumentus. Politikė teigia studijavusi ne vienerius, o dvejus metus.
R. Miliūtė savo feisbuko paskyroje atkreipė dėmesį, kad Vilniaus universitete Visuomenės sveikatos magistro studijas 2005 užbaigusi I. Ruginienė praėjus dešimtmečiui įgijo dar vieną specialybę – Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje ji studijavo Miškų ūkio valdymą. Žurnalistė nurodo, kad šias bakalauro studijas būsima politikė, tuo metu vadovavusi Miško ir miško pramonės darbuotojų profsąjungų federacijai, baigė per metus.
„Kiek VU Visuomenės sveikatos magistro ir Miškų ūkio bakalauro studijų dalykai persidengia, kad būtų užskaityti iš ankstesnių studijų, lai aiškinasi specialistai arba tie, kas ją ketina skirti premjere, bet pati kolegija nurodo, kad „dauguma jos studijų programų yra unikalios“, ir kas aš tokia, kad netikėčiau – šitokių VU negausi. Studijų, jei ištęstinių, trukmė ir apimtis tuomet – ketveri metai ir 180 ECTS kreditų. Tai su pačiom geriausiom užskaitomis iš visuomenės sveikatos į miškininkystę, vis tiek atrodytų, kad per vienerius mokslo metus be Hermionos laikrodžio neapsieita.
Pati ministrė Ruginienė sako, kad ne viena ji, o visa grupė studijas baigė šitokiu tempu. „Buvo surinkta grupė dirbančių miško sektoriuje žmonių, metams pagal specialiąją programą specialybės dalykus studijuoti. Po metų tokių studijų galėjome pasirinkti gauti pažymą apie išklausyti kursą arba stoti į Kolegiją išlaikyt egzaminus, dar vienerius metus tęsti studijas 2014/2015 ir sėkmingai išlaikius egzaminus apginus bakalaurinį darbą gauti diplomą“, – rašo R. Miliūtė.
Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija buvo reorganizuota ir pernai prijungta prie Lietuvos inžinerijos kolegijos, anksčiau vadintos Kauno technikos kolegija.
LRT.lt domėjosi, ar tikrai bakalauro studijos gali trukti tik metus, ar tokia praktika – įprasta, ar dėl tokios trukmės nenukenčia kokybė. Lietuvos inžinerijos kolegijos taip pat teirautasi, kiek tiksliai ECTS (Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema) kreditų sudarė konkreti studijų kryptis, kurią pasirinko I. Ruginienė, bei kaip buvo organizuojamas procesas.
Kolegijos Studijų komunikacijos tarnybos vadovė Rūta Zablackaitė nurodė, kad situacija iki šiol nebuvo žinoma, tačiau bus peržiūrėti turimi archyvai.
„Atsižvelgiant į tai, kad iki 2024 metų liepos mėnesio Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija buvo atskiras juridinis asmuo, situacija, susijusi su gerb. Ingos Ruginienės studijomis, Lietuvos inžinerijos kolegijai iki šiol buvo nežinoma. Siekiant įvertinti susijusias aplinkybes, bus peržiūrėti Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos archyviniai 2014–2015 metų dokumentai. Informuoti apie rezultatus turėsime galimybę tada, kai analizė bus baigta“, – teigė ji.
Ruginienė: studijos truko dvejus metus
Trečiadienį su prezidentu Gitanu Nausėda susitikusi kandidatė į premjerus žurnalistams teigė, kad klausimų sukėlusios studijos truko dvejus, o ne vienerius metus. Istorija, pasak jos, paprasta: „Pirmiausiai baigiau specializuotą kursą [skirtą] ne bet kam, o žmonėms, kurie susiję su miškininkyste, kurie dirbo, tačiau tik tam tikrų profesinių žinių neturėjo. Tai buvo vienas iš kriterijų, norintiems stoti į šią specialybę. Viskas prasidėjo nuo to, kad atsirado tokia vienerių metų programa, kurioje buvo galima pagilinti specializuotas žinias. Panašiai, kaip studentai kolegijoje, bet nebuvo privaloma laikyti egzaminus, galėjai pasimokyti ir gauti pažymėjimą. Su grupe pasimokius metus buvo pasiūlyta įstoti į kolegiją, išlaikyti egzaminus, nes kreditai ir valandos jau buvo išklausytos, ir tęsti mokslus toliau.“
I. Ruginienė sakė pratęsusi studijas, pateikusi ir baigiamąjį darbą, išlaikiusi egzaminus. Pasak jos, ir studijos VU, ir kolegijoje priskiriamos prie socialinių mokslų, todėl kai kurie dalykai buvo užskaityti, tad mokytis buvo lengviau.
„Esu ir žurnalistei viską išdėsčiusi. Žinot kaip, turbūt susidomėjimo bus ir daugiau, dėl gilesnių asmeninių detalių, tai smagu, kad žmonės domisi, bet noriu pasakyti, kad mano žingeidumas ir noras mokytis – jį turėjau visą laiką. Tiek kolegijos, tiek darbo teisės mokslai buvo dėl to, kad man patiko mokytis, norėjau išgirsti daugiau. Dabar galima spekuliuoti įvairias dalykais, bet aš didžiuojuosi, kad buvau toje bendruomenėje, kad pavyko turėti dar vienus papildomus mokslus. Jeigu reikės ateityje ką nors papildomai sužinoti ir išmokti, aš toliau pasirengusi tą daryti“, – kalbėjo ji.
Lietuvos sociademokratų partijos kandidatė į premjerus I. Ruginienė nurodo, kad 2005 m. Vilniaus universitete baigė visuomenės sveikatos magistro studijas, o 2015 m. įgijo miškų ūkio valdymo bakalaurą Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje. 2022-aisiais Mykolo Romerio universitete politikė įgijo darbo teisės magistro laipsnį.
Studijų kokybės vertinimo centras: Ruginienės nurodyto kvalifikacinio laipsnio tuo metu nebuvo
Studijų kokybės vertinimo centras nurodo vertinantis aukštąsias mokyklas ir jų studijų programas, o ne konkrečių asmenų studijų aplinkybes. LRT.lt pateiktame komentare centras pastebi, kad viešai prieinamoje I. Ruginienės biografijoje pateikta informacija apie įgytą „miškų ūkio valdymo bakalaurą“ nėra tiksli ir „neatitinka nei miškininkystės krypties, nei vienos iš miškininkystės krypties šakų, nustatytų 2010–2016-galiojusiame Studijų kryptis sudarančių šakų sąraše“. Tuo metu kolegijoje buvo teikiami šių krypčių kvalifikaciniai laipsniai: miško auginimas, miško ekosistemų apsauga, miško išteklių apskaita ir projektavimas, medienos mokslas, laukinių gyvūnų populiacijų valdymas ir medžioklystė, miestų ir rekreacinė miškininkystė. Be to, pastebima komentare, kolegijoje galima įgyti ne bakalauro, kaip rašo politikė, o profesinį bakalauro laipsnį.
„2014 m. Centras atliko Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje vykdytos pirmosios pakopos studijų programos Miško ūkis kokybės vertinimą. Šioje programoje nuolatinių studijų trukmė sudarė 3 metus, o ištęstinių – 4 metus. Programa buvo įregistruota 2002 m. rugpjūčio 30 d., jos apimtis – 180 kreditų. Baigus šią studijų programą buvo suteikiamas profesinis miškininkystės bakalauro laipsnis. Centro studijų programų kokybės vertinimo dokumentacijoje duomenų apie kitas panašias tuo metu vykdytas KMAIK pirmosios pakopos studijų programas nėra“, – rašoma toliau.
Komentare LRT.lt pastebima, kad asmenys gali studijuoti ir kaip klausytojai.
Švietimo įstaiga taip pat gali taikyti dalinių studijų įskaitymą, dėl ko studijų programa galėtų sutrumpėti. Ir tuo metu, ir dabar aukštosios mokyklos gali pripažinti ir neformaliojo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijas.
