captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kūčių ir Kalėdų tradicijos atgimė Liaudies buities muziejuje

Prie Kūčių stalo  susėdo daugelis šeimų. Vieni ragauja šventinius, kiti tradicinius patiekalus iš gamtos gėrybių, tokius, kokius  kadaise senoliai ruošdavo Aukštaitijoje, Suvalkijoje, Žemaitijoje ir Dzūkijoje. Senąsias Kūčių vakaro ir Kalėdų tradicijas primena Liaudies buities muziejaus muziejininkai. 
Stop kadras
Stop kadras

Patekėjus vakarinei žvaigždei, sėdama prie šienu pakloto, balta staltiese dengto Kūčių stalo.

„Baigiame Kūčiomis metus ir svajojame apie kitus, tai kaip mes Kūčias praleidžiam, tokių ir metų sulaukiam. Tad visų pirma dalijamės vieta prie stalo, palikdami šiais metais išėjusiam“, – sako Liaudies buities muziejaus vyr. muziejininkė Vida Olechnovičienė.

Ant stalo – tradicinės vaišės iš gamtos gėrybių: spanguolės, riešutai, obuoliai, pupos, aguonos, kanapės, grūdai.

Pačiame centre – paguldytas kryželis. Tikima, kad užgimęs Jėzus, kaip visi naujagimiai, nevaikščiojo, todėl žmonės, nenorėdami varginti Dievo  Sūnaus, jį simbolizuojantį kryželį paguldydavę, o šalia –kalėdaitį padėdavę. 

Jo dalybomis prasideda apeiginė Kūčių vakarienė. Pavyzdžiui, Suvalkijoje atlaužę kalėdaičio dar obuoliu pasidalydavo, o Ignalinos rajone, tebesidalijama duona ir linkėjimais. 

Daugiau apie Kūčių ir Kalėdų tradicijas – Loretos Mačiulienės reportaže.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...