captcha

Jūsų klausimas priimtas

Blokų grandinės technologija – kas tai?

Blokų grandinė yra technologija, sukurta atsiskaityti bitkoinais, tačiau jos galimybės daug platesnės – pradedant mokėjimais, baigiant elektroniniu balsavimu ar sveikatos apsauga. Taip LRT RADIJUI sako Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos IT specialistas Andrius Adamonis. Anot jo, blokų grandinė galiausiai turėtų tapti tokia įprasta, kaip ir internetas, – ja naudosimės kartais to net nežinodami.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

– Visada, kai kalbame apie blokų grandinę, stengiamės bent trumpai paaiškinti, ką ji reiškia ir ką ji duoda. Tai kas yra ta blokų grandinės technologija?

– Blokų grandinės technologija, kaip ir sako pavadinimas, yra blokai, susieti vienas su kitu grandine. Žinoma, kalbame ne apie fizinius blokus, o virtualioje erdvėje esančius. Tai blokai, sudaryti iš transakcijų. Ta juos siejanti grandinė yra toks kriptografinis kodas, kuris susieja bloką su prieš tai buvusiu. Šie blokai vienas po kito taip ir seka. Tokiu būdu atsekamas blokų paveldimumas, kuris padaro tą technologiją ypatingą.

– Paprasčiau mes mėgstame aiškinti, kad tai yra sandorių fiksavimas ir informacijos apsikeitimas be trečiosios šalies. Ar tai būtų teisingas apibūdinimas?

– Taip, tai irgi būtų teisinga.

– Vadinasi, jeigu iš kompiuterio informaciją nusiunti į blokų grandinę, jos nebelieka kompiuteryje, galima taip sakyti, bet ji lieka toje blokų grandinėje? Nebereikia tos informacijos niekur kitur saugoti?

– Tiksliau būtų sakyti – jeigu aš norėčiau persiųsti laišką, nereikėtų pašto. Tiesiog laiškas siųsčiau tiesiai jums. Eliminuojamas tas tarpininkas. Angliškas pavadinimas – „peer2peer“ tinklai, o lietuviškai tai būtų „lygiarangiai tinklai“ – tinklo dalyvis bendrauja su tinklo dalyviu be to vidurinio įsikišimo.

Blake Connally/Unsplash nuotr.

– Teko girdėti, kad prieš kelerius metus Lietuvos bankas kreipėsi į Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetą sakydami, kad kriptografijoje galime kažką plėtoti. Mokslininkai tada sakė – kriptografija yra senas dalykas. Tai ar blokų grandinės technologija jau pasenusi?

– Kriptografija iš tikro yra senas dalykas. Pati blokų grandinė jau mini 10 metų. Ji buvo aprašyta 2008 m., o 2009 m. išleista. Tai gana sena technologija, kuri naudojama duomenų saugojimui ir kitose sferose, ne tik blokų grandinėje. Kriptografijos grožis yra tai, kad užkodavus žodį, tekstą jo atkoduoti nebeįmanoma neturint tam tikro rakto, tam tikrų duomenų. Ši technologija buvo naudojama ir anksčiau. Galbūt todėl tie mokslininkai taip ir atsakė.

– Pereikime prie to, kad Lietuvos bankas padės technologijų įmonėms, norinčioms vystyti savo idėjas, paremtas būtent šia blokų grandinės technologija, išbandyti, juos konsultuos ir t. t. Kaip tai vyks?

– Į Lietuvos banką kreipiasi vis daugiau ir daugiau įmonių, kurios domisi, kaip viskas yra su ta blokų grandinės technologija, kaip ją reguliuoti, kokie yra reguliavimo įstatymai, pagal kokius įstatymus turime tvarkyti procesus. Todėl Lietuvos bankas nusprendė, kad reikia sukurti reguliacinę ir technologinę smėlio dėžę.

Šioje smėlio dėžėje veiks technologinė blokų grandinės platforma. Įmonė, sugalvojusi savo sprendimą, bet nežinanti, ar ta idėja atitinka reguliacinius ir teisės aktus, galės kreiptis į mus ir mes jiems suteiksime teisinę, reguliacinę pagalbą, o galbūt pasakysime, kad idėja neatitinka Europos Sąjungos aktų, pasiūlysime pabandyti perrašyti savo procesus.

Tuomet jie kreipsis į mūsų blokų grandinės technologijos platformos tiekėją, kuris padės sutvarkyti technologinius procesus, kad tai tikrai atitiktų blokų grandinės architektūrą, kad būtų saugu, užtikrinta ir kad būtų parengta produkcinei versijai.

Tuomet įmonė pasitestuos pas mus, mes jiems simuliuosime įvairiausias situacijas – kenkėjiškus, pasyvius, teigiamus veiksmus. Po kažkokio laiko jie tiesiog jau bus pasirengę eiti į rinką, ten veikti ir vystyti savo produktą.

– Ar tai būtų galima palyginti su pilotų mokymusi – jie iš pradžių mokosi pilotuoti su simuliatoriumi, o tik po to sėda į tikrą lėktuvą?

– Taip, todėl ir vadiname smėlio dėže, kurioje galima atėjus pasižaisti, pasibandyti. Kai kurios pastatytos smėlio pilys gal stovės, kai kurios nugrius, bet Lietuvos bankas visa tai matys, padės statyti ir bus partneris toms finansinių technologijų (angl. fintech) įmonėms. Tai užtikrins geresnę reguliavimo kokybę, nes mes matysime, kokios kyla problemos, bandysime su jomis iš karto kovoti ir taip užtikrinti geresnę reguliacinę aplinką.

Charles Deluvio/Unsplash nuotr.

– Ar ir kiti Europos ir centriniai bankai staiga puolė kažką daryti su blokų grandinės technologija? Ar Lietuva viena iš pirmųjų?

– Lietuva viena iš pirmųjų. Reguliacinės smėlio dėžės, kiek žinau, veikia Anglijos centriniame banke, bet, kad visa tai būtų susieta su technologija, mes, lietuviai, sugalvojome pirmieji.

– Kaip verslas gali išnaudoti šią technologiją? Kokius produktus gali pasiūlyti?

– Verslas šią technologija prilygina interneto atsiradimui. Jos mastas tikrai labai didelis, panaudojimo atvejų yra įvairiausių – nuo daiktų interneto iki sveikatos apsaugos. Tačiau net 30 proc. atvejų yra tokie, kai technologija panaudojama bankiniame ir finansiniame sektoriuje.

Tai gali būti mokėjimai, akcininkų balsavimas, dalijimasis informacija, siekiant eliminuoti tą vidurinį tarpininką, per kurį procesas u-trunka šiek tiek ilgiau ar kuris ne toks saugus, kurį gali nulaužti ir taip pakenkti, pavyzdžiui, vartotojams, kurių duomenys gali būti nutekinti.

– Jūs sakėte, kad gali būti įvairiausių produktų – nuo mokėjimo paslaugų iki įvairiausių kitų. Kada mes jau visi naudosimės ta blokų grandinės technologija?

– Naudojimasis blokų grandinės technologija bus kaip internetas – žmonės naudojasi ir kartais net nežino, ar sistema veikia interneto pagrindu, ar kitu. Tai priklauso nuo žmogaus IT išsilavinimo ir jo intereso. Kalbant apie šią technologiją, yra lygiai tas pats. Tai turėtų būti pamatinė technologija, kuri užtikrins, galbūt pagreitins ar palengvins kai kuriuos procesus.

Jei reikėtų pateikti tokį žmogišką pavyzdį, kada žmogus pajustų šios technologijos naudą, tai galime kalbėti apie, pavyzdžiui, buto pirkimą. Vienam žmogui iš kito nusipirkus butą, nereikėtų bėgti pas notarą, gauti šimto parašų, patvirtinimų, nereikėtų eiti į „Registrų centrą“. Tinklo dalyviai tiesiog rastų šią informaciją. Vienas tinklo dalyvis būtų „Registrų centras“, kitas – notaras. Jie pamatytų, kad transakcija tikra, patvirtintų ir pasakytų – viskas gerai. Žmonėms tai supaprastėtų. Galbūt tai būtų elementariausias pavyzdys.

Galima sakyti, kad blokų grandinė buvo sukurta atlikti mokėjimus bitkoinais. Vadinasi, paspartės mokėjimų – tarptautinių, vietinių – laikas. Dabar padarome pavedimą ir nežinome, kad ten toliau banke vyksta, kas tikrina, kas netikrina, kaip eina mokėjimai. Tada žmogus iš tikro nepajus. Jis tik pajus tą skirtumą, kad per kelias minutes į Angliją nuėjo pinigai, tik tiek.

Andre Francois/Unsplash nuotr.

– Juk tai nebūtinai turi būti susiję su pinigais? Tai gali būti informacija, netgi, pavyzdį girdėjau, apie elektroninį balsavimą, kuris galėtų vykti tuo pačiu blokų grandinės principu?

– Taip, teisingai, tiesiog tas mokėjimų pavyzdys duodamas, nes blokų grandinė buvo sukurta atsiskaityti bitkoinais. Tai yra pirmasis sėkmingas ir gerai suveikęs panaudojimo atvejis, bet tikrai nereikia apsiriboti tik mokėjimais. Tai gali būti pritaikyta ir Registrų centre, ir sveikatos apsaugoje, ir balsuojant, ir daiktų internete.

– Kaip suprantu, kuo mes toliau kalbame, tai, kas kyla šiuo metu, kad, tarkim, yra įvairiausių daug informacinių sistemų, kad ir valstybinių informacinių sistemų ir jos viena su kita labai retai kada kalba. Tai būtent ši technologija padėtų susikalbėti. T. y. nebereikėtų vaikščioti per įvairias informacines sistemas, būtų viena ta technologija ir būtų daug lengviau?

– Galima taip sakyti, bet iš karto norėčiau atkreipti dėmesį į vieną dalyką – nereikia blokų technologijos taikyti priverstinai. Jei turime centrinę duomenų bazę ir vartotojų tinkle nėra daug, jei tie vartotojai sėdi viename kambaryje ar yra viename mieste, jiems tikrai nereikalinga ta blokų technologija.

Manau, kad reikia pažiūrėti, kur ta technologija iš tikrųjų gali būti pritaikyta, kad ji atitiktų savo specifiką, kad nebūtų dirbtinai pritemptas. Tikiuosi tai paspartins įvairius procesus.

– Viena iš iniciatyvai „Idėja Lietuvai“ pasiūlytų idėjų – Lietuva – blokų grandinės lyderė pasaulyje. Ūkio ministras taip pat kalba apie tai, kad technologijos yra tas arkliukas, ant kurio Lietuva gali tikrai išjoti aukštai. Dabar Lietuvoje atidarytas pirmasis Europoje blokų grandinės centras. Ar tikrai mes užsiėmėme tas pirmąsias startines pozicijas? Kokios yra Lietuvos galimybės šioje srityje?

– Kol kas atrodome tikrai labai neblogai. Ar jau esame užsiėmę pozicijas, labai sunku teigti, nes Lietuvos bankas savo „LBChain“ projektą vykdys ikiprekybinių pirkimų būdu. Tai bus mokslinis tiriamasis projektas. Koncepcija dar tikrai turėtų būti patvirtinta, išbandyta ir ištestuota. Šiuo metu neturime veikiančios. Turėsime tik už metų su trupučiu. Tiksliai negaliu prognozuoti.

Blokų grandinės centro startas, manyčiau, didelis ir reikšmingas įvykis. Jie patys save pozicionuoja, kad jie yra vartai iš Azijos, kur yra milžiniška rinka, į Europą. Jeigu iš tikro Lietuva, Vilnius, bus tarpinė stotelė, kur steigsis įmonės, tada kils įvairių IT specialistų poreikis. Mes ir taip jų turime labai daug, bet gal reikės tikslingesnių. [Plėsis] paslaugų sektorius, teisininkų reikės daugiau. Lietuva, manau, tikrai turėtų suklestėti. Labai džiugu.

Vienas Lietuvos bankas ar Lietuvos bankas ir Finansų ministerija negali padaryti Lietuvos finansinių technologijų centru. Reikia privataus sektoriaus įsitraukimo. Labai džiugu, kad turbūt ir privatus sektorius pajuto, jog mes galime tai padaryti – darome ir judame. Aš džiaugiuosi, kad Lietuva tikrai blokų grandinės pozicijose atrodo labai stipriai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Idėja Lietuvai

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...