captcha

Jūsų klausimas priimtas

Danų žurnalistų tyrimas: įtartini pinigai tekėjo ir per „Danske“ banką Lietuvoje

Įtartini pinigų srautai tekėjo ne tik per Estijos, bet ir per Lietuvos „Danske Bank“ filialą Lietuvoje, ketvirtadienį skelbia Danijos žiniasklaida. Banko atstovai 15min prisipažino, kad „nesugebėjo tinkamai suvaldyti visų procedūrų kai kuriose savo rinkose“, tačiau esą Lietuvos situacija yra nepalyginama su įvykiais Estijos filiale. Tačiau bankas žada ištirti visų trijų Baltijos šalių filialus.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Primename, kad Estijoje šių metų kovą kilo didelis skandalas, kai paaiškėjo, kad per šalyje veikiantį „Danske“ filialą galimai buvo plaunami pinigai. Kilus skandalui banko vadovybė Estijoje prisipažino, kad ne viskas buvo padaryta siekiant užkardyti pinigų plovimą, pats bankas prisipažino tapęs pinigų plovėjų įrankiu ir dabar jam gresia didelė bauda.

Tiriamosios žurnalistikos centro „Organized Crime and Corruption Reporting Project“ (OCCRP) bei nepriklausomo Rusijos leidinio „Novaja Gazeta“ su užsienio partneriais atliktas tyrimas atskleidė, kad bankinių operacijų, susijusių su Moldovoje išplautais daugiau nei 20 mlrd. dolerių, suma Estijoje siekia daugiau kaip 1,5 mlrd. dolerių.

Tačiau iki šiol manyta, kad įtartinų pinigų srautai keliavo tik per Estijos filialą. Banko atstovai tikino, kad tai susiję tik su pervedimais per Estijos filialą. Danų žurnalistų atliktas tyrimas ketvirtadienį skelbia – pervedimai buvo atliekami ir per banko filialą Lietuvoje.

Vadovas Lietuvoje pasitraukė rugsėjį

Šių metų rugsėjį skelbta, kad postą palieka „Danske Bank“ Lietuvos filialo vadovas Gintautas Galvanauskas. Tiesa, teigta, kad tai nesusiję su skandalu Estijoje, o G. Galvanauskas traukiasi iš bankininkystės, nes „nori daugiau laiko skirti sau ir šeimai“.

Vienas didžiausių Danijos dienraščių „Berlingske“ ketvirtadienį skelbia, kad, priešingai nei anksčiau teigė „Danske Bank“, įtartinos operacijos vykdytos ne tik Estijoje, bet ir Lietuvoje.

Tyrimas atskleidžia, kad per banką tekėjo didelės sumos įtartinų pinigų. Pinigų plovimo prevencijos taisyklės nurodo, kad bankai turi patikrinti klientus ir jų pervedamus pinigus dėl galimo pinigų plovimo. „Berlingske“ teigia, kad galimas pinigų plovimo mastas per „Danske“ buvo kur kas didesnis nei kalbėta iki šiol.

Pervestos milžiniškos sumos

Danijos dienraštis teigia turintis dokumentus, patvirtinančius, kad įmonė „Yellowstone Import Ltd“ 2012 metais buvo „Danske“ banko Lietuvos filialo klientas. Iš įmonės sąskaitos buvo persiųstos didelės pinigų sumos į sąskaitą Estijoje. Nustatyti „Yellowstone Import Ltd“ tikruosius savininkus yra labai sunku, nes jie yra slepiami.

Žurnalistų kalbinti pinigų plovimo prevencijos ekspertai įsitikinę, kad „Danske Bank“ filialas Lietuvoje turėjo įspėti apie tokias perlaidas, tačiau nieko nepadarė.

Pervedimai Lietuvoje įtarimų sukėlė ir Europos Parlamento nariui Jeppe Kofodui, kuris dirba komitete, kovojančiame su sukčiavimu.

„Kai bendrovė turi tiek daug milijonų, yra rizika, kad tai yra nusikalstamai įgyti pinigai ir šešėlinis verslas“, – sako J. Kofodas. Jam buvo naujiena, kad įtartini pervedimai buvo vykdomi ir per Lietuvos filialą.

Pinigai – iš bendrovės, kurios savininkai įslaptinti

„Yellowstone Import Ltd“ registruota Didžiosios Britanijos Mergelių salose tuo pačiu adresu kaip kompanija, kuri parduoda įmonių ir fondų struktūras, kurių savininkų sužinoti iš esmės neįmanoma.

Galutiniai „Yellowstone Import Ltd.“ savininkai yra paslėpti. Bendrovė buvo minima ir garsiojoje „Offshorleaks“ duomenų nutekinimo istorijoje, kurią skelbė ir 15min.

„Berlingske“ turimi dokumentai rodo, kad 2012 metais bendrovė keletą kartų pervedė dešimtis milijonų eurų iš įmonės sąskaitos Danijos banko Lietuvoje sąskaitos į banką Estijoje. Danijos žurnalistai skelbia, kad Danijos bankas apie įtartinus pervedimus Lietuvoje 2014 metų žiemą informavo tyrėjus.

Tačiau buvo teigiama, kad didžiausia problema yra Estijoje. Tačiau dabar Danijos bankas esą skelbia, kad tiriamos „ir kitos Baltijos rinkos“.

„Danske Bank“ vadovas: Lietuvos situacija nepalyginama

15min taip pat kreipėsi į „Danske Bank“ su prašymu pateikti komentarą dėl danų žurnalistų atlikto tyrimo.

Banko grupės atitikties vadovas Andersas Meinertas Jørgensenas pripažino, kad klaidų buvo padaryta.

„Pripažįstame, kad istoriškai nesugebėjome tinkamai suvaldyti visų procedūrų kai kuriose savo rinkose, tačiau remiantis tuo, ką žinome šiandien, Lietuvos situacija yra nepalyginama su įvykiais Estijos filiale“, – teigiama 15minatsiųstame komentare.

Jis pridūrė, kad Bankų įstatymas neleidžia komentuoti apie konkrečius klientus Lietuvoje. „Vis dėlto manome, kad problemos, susijusios su galimu pinigų plovimu, apima tik konkretų klientų portfelį Estijoje 2007-2015 m. laikotarpiu. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija yra sudėtinga ir plataus masto“, – teigia Atitikties vadovas.

Jis pripažino, kad „situaciją kitose Baltijos šalyse taip pat nagrinėjame – jeigu šis patikrinimas parodys, kad reikalingas detalesnis tyrimas, jį taip pat atliksime“.

Estai atsakomybę prisiėmė

Kovo mėnesį „Danske“ Estijos padalinys paskelbė prisiimantis atsakomybę dėl abejotinų operacijų ir patvirtino, kad Estijos tarnybos pinigų plovimo prevencija šiame banke susirūpino dėl operacijų, kurias su partneriais atskleidė tiriamosios žurnalistikos centras „Organized Crime and Corruption Reporting Project“ (OCCRP) bei nepriklausomas Rusijos leidinys „Novaja Gazeta“.

Lietuvos banko Rinkos priežiūros tarnybos vadovas Vytautas Valvonis danų žurnalistams pasakojo, kad 2016 metais „Danske Bank“ Lietuvos filiale buvo atliktas tikslinis patikrinimas dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos, tačiau sisteminių klaidų nebuvo aptikta. Remiantis Bankų įstatymo reikalavimais, Danijos finansų priežiūros tarnyba buvo informuota apie patikrinimo rezultatus.

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas ketvirtadienį 15min kalbėjo panašiai. Pasak V. Vasiliausko, pinigų plovimo prevenciją užtikrinančios priemonės ir procedūros reguliariai tikrinamos visuose bankuose. „Tačiau plačiau komentuoti priežiūros tikslu surinktos informacijos negalime, nes ją saugo įstatymas“, – sakė jis.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...