captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Nacionalinė paieškų tarnyba“: prieš 50 metų iš tremties grįžusio lietuvio ieško Kranojarske likusi šeima

Šįsyk visų mūsų pagalbos Žadeikių kaimo, esančio Klaipėdos rajone, bendruomenės vardu prašo šio kaimo seniūnaitė Irena Kudrevičienė. Šiais metais minimas Lietuvos šimtmetis paskatino ir Žadeikių kaimo bendruomenę susidomėti savo krašto istorija ir ypač žmogumi, kuris mažytį jų gimtosios žemės lopinėlį įamžino Lietuvos žemėlapyje. Kas šis žmogus ir ar tebėra gyvų jo palikuonių?
Laidos vedėja Palmira Galkontaitė.
Laidos vedėja Palmira Galkontaitė.

Šįsyk visų mūsų pagalbos Žadeikių kaimo, esančio Klaipėdos rajone, bendruomenės vardu prašo šio kaimo seniūnaitė Irena Kudrevičienė. Šiais metais minimas Lietuvos šimtmetis paskatino ir Žadeikių kaimo bendruomenę susidomėti savo krašto istorija ir ypač žmogumi, kuris mažytį jų gimtosios žemės lopinėlį įamžino Lietuvos žemėlapyje. Kas šis žmogus ir ar tebėra gyvų jo palikuonių?

Laidos žiūrovų pagalbos tikisi ir kitų paieškų dalyvis Edvinas. Edvinas dar gana jaunas, jo paties gyvenimo istorija prasidėjo tik prieš trisdešimt vienerius metus. Tačiau vos prasidėjusi, ji jau buvo paženklinta netekčių. Nežinia kodėl, dėl kokių priežasčių dar kūdikystėje Edvinas neteko šeimos ir augo valdiškoje globos įstaigoje. O kai suaugo, nutarė žūtbūt išsiaiškinti tiesą ir susirasti galimus savo artimuosius.

Trečioji vakaro istorija, regis brovėsi pas mus tiek pro išorines, tiek pro vidines kliūtis. Išorinės – tūkstančiai kilometrų nuo Lietuvos. Tačiau ir jie įveikiami, jeigu yra noro. Tik ar to noro būta? Abejonės ir gimdė vidines kliūtis.

Daugiau nei prieš penkiasdešimt metų, vos tik galėjęs sugrįžti iš tremties vietų, į tėviškę lietuvis Silvestras grįžo su artimaisiais. Tačiau ten, tolimajame Krasnojarsko krašte, paliko jauną žmoną ir naujagimį sūnų. Nuo to laiko žmona nematė vyro, o sūnus tėvo. Kokios tad gilios nuoskaudos kaupėsi tėvo, regis, pamiršto berniuko širdyje... 

Ir nemažai vandens turėjo nutekėti, o teisingiau turėjo užaugti nauja karta, jau nepaisanti praeities šešėlių, kad ši istorija po daugybės metų pasiektų mus.

Na o daugiau nei prieš metus pasakojome apie vyrą, kuris ieškojo, kaip sakome, ko nors iš savų. Niekada nebuvo matęs jį pagimdžiusios ir tiesiog gatvėje palikusios moters, nežinojo, ką iš artimųjų dar galėtų turėti. Tik labai norėjo tikėti ir tikėjo, kad be jo kažkur yra ir kitų, jam nepažįstamų, tos pačios gimdytojos vaikų, galimų jo brolių ar seserų.

Ir iš tiesų, tąsyk mums pavyko surasti Virginijaus, toks šio vyro vardas, seserį. Kaip ir jis pats kadaise, biologinės mamos paliktą likimo valiai. Išlauktas, jautrus buvo pirmasis brolio ir sesers susitikimas. Persunktas džiaugsmingo virpulio ir lydimas pažadų nuo šiol laikytis išvien. Stebėjome juodu ir galvojome, kaip gi jiems, pirmą kartą susitikusiems, seksis bendrauti? Ar tesės susitikimo metu duotus pažadus?

Šeštadienį, 18.30 val.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...