captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Atspindžiai“: kultūros paveldo kolekcija

Restauruojama Zapyškio bažnytėlė. Klaipėdos pilies atstatymo nemari vizija.  
Zapyškio bažnytėlė. wikipedia.org nuotr.
Zapyškio bažnytėlė. wikipedia.org nuotr.

Kauno rajonas, Zapyškis. Tarp žaliuojančių laukų šalia Nemuno vieniša Šv. Jono Krikštytojo bažnytėlė visada traukia akį. Šiuo metu ją baigia apgaubti pastoliai, prasidėjo restauravimo darbai. Bažnytėlė statyta gotikos laikais. Fasadą puošia gotikinių plytų gausa, skaido aukštos nišos, cokolyje – smailiaarkės, o vidurinėje dalyje bei frontone – stačiakampės. Vėliau šventovė rekonstruota pagal baroko madą. Vienanarėje bažnyčioje presbiteriją nuo navos skiria pusapskritė arka. Virš pagrindinio įėjimo durų būta vargonų, tačiau dar I pasaulinio karo metais cinko ir medines dūdas išardė ir išgabeno vokiečiai. Iki II pasaulinio karo buvo išlikęs trijų medinių barokinių altorių ansamblis. Netrukus bažnytėlėje darbuosis sieninės tapybos restauratoriai. Žiemą archeologai aptiko vietos gyventojų  palaidojimų. Vakarinėje pusėje ties pagrindiniu įėjimu aptikti pamatų likučiai. Šioje šventovės pusėje būta varpinės. Iki šių dienų fasade yra išlikusios buvusio priestato angos su medinių perdangų sijų lizdais. Viena iš versijų – stiprus priestato pamatas sumūrytas, kadangi vietoje medinės varpinės buvo ketinta statyti mūrinę. Planuojama eksponuoti surastas varpinės grindis.

Paskutiniai Zapyškio bažnyčios restauravimo darbai vyko XX a. šeštajame dešimtmety, iki tol šventovė buvo niokojama Nemuno ledonešių. Bažnyčią supanti teritorija mažai tirta archeologų. Dabar Zapyškio bažnyčia stovi vieniša, anksčiau tai buvo miestelio centras. Archeologinių tyrimų plotas dar išsiplės, kadangi numatyta atkurti  XIX a. turgaus aikštės ribas ir teritoriją pritaikyti kultūros renginiams. Kaip žinome, čia kismet vyksta Aitvarų ir Pažaislio muzikos festivaliai.

Manoma, kad Zapyškio bažnyčią fundavo Naugarduko vaivada Povilas Sapiega. Tačiau archeologų aptikta dar XV a. pradžios moneta vėl sugrąžino prie intriguojančios temos: ar gali būti, kad Zapyškio bažnytėlė statyta dar Vytauto laikais?


Klaipėda. Pačiame miesto centre – gynybinis įtvirtinimas, menantis Ordino laikus. Deja, pačios Mėmelio pilies nematyti, tik ją supusių kur kas vėliau supiltų pylimų likučiai su dalinai atkurtais vandens grioviais. Dar visai neseniai nei turistai, nei miestelėnai negalėjo įkelti kojos į laivų statykloms priklausiusią teritoriją. Tiesa, pati pilis iš Klaipėdos žemėlapio išnyko dar XIX a., kai miestelėnai išardė šimtmečiais stūksojusius bastijonus. Ordino laikų paveldas nebuvo įdomus ir tarpukaryje. Sovietmečiu vadinamasis vokiškas paveldas buvo ideologiškai nepriimtinas. Vizija atkurti Klaipėdos pilį subrendo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse. Tačiau Klaipėdos pilies istorija visada masino tyrėjus. Archeologiniai tyrimai pradėti dar sovietmečiu, vadovaujant Adolfui Tautavičiui. Vėliau juos tęsė archeologas Vladas Žulkus. Iki šių dienų Klaipėdos pilies teritorijoje darbavosi ne viena karta archeologų. Dešimtmečius trukę tyrimai tapo Klaipėdos pilies atkūrimo vizijos pagrindu.

Laidos autorė Ingrida Daraškevičiūtė.

„Atspindžiai“– gegužės 15 d.,antradienį, 18.25 val. per LRT KULTŪRĄ. 

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...