captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Mano tėviškė“: Simonas Stanevičius ir Simonas Daukantas

Kodėl S. Stanevičius pasakėčias, o S. Daukantas pirmąją Lietuvos istoriją parašė lietuviškai? Dviejų žemaičių nuopelnai Lietuvai.
Simono Daukanto memorialinis muziejus Papilėje. wikipedia.org nuotr
Simono Daukanto memorialinis muziejus Papilėje. wikipedia.org nuotr

Raseinių rajonas, Kanopėnų kaimas. Senų medžių apsuptame vienkiemyje daugiau kaip prieš 200 metų, pačiais paskutiniais XVIII a. metais, gimė pirmasis išsilavinęs Lietuvos filologas Simonas Stanevičius. Prieš mūsų akis – smulkaus bajoro sodyba. Kad būtų išsaugota S. Stanevičiaus gimtinė, dar sovietmečiu susirūpino vietos lietuvių kalbos mokytoja ir svirnelyje įrengė pirmąją ekspoziciją. Šiandien pastatai restauruoti, sodyba skendi gėlynuose. Gimtinę papuošė pirmosios skulptūros iš Stanevičiaus pasakėčių.

Tyrėjai pripažįsta, kad S. Stanevičiaus biografijos faktų turime nedaug. Žinoma, kad mokėsi Kražių gimnazijoje, paskui metus dirbo korepetitoriumi, kad užsidirbtų mokslams. Vilniaus universiteto auklėtinis Simonas Stanevičius yra pirmasis išsilavinęs Lietuvos filologas. Vienas pirmųjų pradėjo skelbti savo darbus lietuvių kalba. Pasirašinėjo "lietuvio" slapyvardžiu. Prieš 200 metų kūręs S. Stanevičius jau turėjo etninės tautos viziją, sako tyrėjai.

Akmenės rajonas, Papilė. Miestelio centrą puošia  dar tarpukaryje pastatytas, skulptoriaus Vinco Grybo paminklas Simonui Daukantui. Paskutiniuosius  gyvenimo metus žymusis istorikas gyveno žemaitiškoje troboje šalia bažnyčios, altarijoje, pas kleboną Ignotą Vaišvilą. Trumpam užeiname į sodyboje įkurtą memorialinį muziejų. Matome žymiojo istoriko veikalus. Vienas iš unikalių eksponatų – medinė kėdutė, kurią, sakoma, sukonstravo pats Simonas Daukantas.

Vilniaus universitete įgyjo teisės magistro laipsnį, dar baigdamas mokslus parašė pirmąją lietuvišką Lietuvos istoriją  „Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių“. Baigęs universitetą, įsidarbino Rygoje, vėliau Peterburge Senato administraciniame departamente, kad galėtų prieiti prie svarbaus istorijos šaltinio – Lietuvos metrikos. Domėjosi ne tik istorija, bet ir rinko lietuvių tautosaką, leido žemaitiškų dainų rinkinius, rengė kalbų žodynus, lietuvių kalbos vadovėlį.

Grįžtame į Papilę. Takelis nuo senosios altarijos veda prie Ventos pakrančių, kuriomis Simonas Daukantas mėgo vaikščioti. Abipus Ventos krantų stūkso du piliakalniai. Ant vieno iš jų amžinojo poilsio ir atgulė žemaitis Simonas Daukantas, tarytum koks kalnietis – „ant Aukšto kalno“ – piliakalnio viršūnėje.

Į Daukanto kūrybą XIX a. pabaigoje atsigręžė aušrininkai. Įdomu, kad Simonas Daukantas pirmasis pavartojo žodį „valstybė“.

Laidos autorė Ingrida Daraškevičiūtė.

„Mano tėviškė“– balandžio 19 d., ketvirtadienį, 21.15 val. per LRT KULTŪRĄ.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...