captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Atspindžiai“: kultūros paveldo kolekcija

Karališkieji pašto rūmai Klaipėdoje slepia Prūsijos imperatorių paslaptis.Buvęs Bajorų bankas Vilniuje, architektų Nasvyčių rekonstruotas į Lietuvos centrinį paštą.
Karališkieji pašto rūmai Klaipėdoje.
Karališkieji pašto rūmai Klaipėdoje.

Klaipėda, Liepų gatvė. Raudonų plytų architektūros ansamblis – vienas gražiausių uostamiesčio pastatų. Klaipėdiečiams kasdien tarnaujantis statinys yra pašto rūmai, pradėję veikti 19 a. pabaigoje. Tačiau seniau tai buvo Klaipėdos užmiestis, kuriame įsikūrė turtingas pirklys Argelanderis. Pirklio namai buvo vieni prabangiausių to meto miesto pastatų, nebe reikalo juose apsigyventi nusprendė Prūsijos karališkoji šeima, su savo dvaru pasitraukusi į Mėmelį, kai bėgo nuo Napoleono.

Tiesa, tuo metu pirklio namas buvo vieno aukšto, su mansardomis. Kur kas vėliau bus perstatytas į tokį, kokį matome dabar. Prieš tai pirklio Argelanderio našlė pastatą pardavė kitam pirkliui, Elijui Rupeliui, o jau jo palikuonys – karališkajai šeimai. Čia kurį laiką veikė Krašto taryba (vietinės valdžios įstaiga), bet vėliau pastatą nuspręsta pritaikyti paštui.

Iš raudonų klinkerinių plytų pastatytus karališkuosius pašto rūmus sudaro trys statiniai. Centre – dviejų aukštų su mansardomis pašto įstaiga, iš šonų, vieno aukšto pastatėliuose, – sandėliai, arklidė bei karietinė. Visus tris pastatus jungia metalinė tvora, o už jos kiemelyje esantis sodas kvietė keleivius poilsio.

Už išorinių pašto drožinėtų su dekoratyvinėmis metalo grotelėmis durų – neogotikinio dekoro elementais puoštas interjeras su restauruota unikalia sienine tapyba. Centrinę pašto salę puošiantys medžio drožiniai, manoma, yra Plungės meistrų darbas.

Plačios pašto palangės byloja apie tuos laikus, kai ant jų buvo rašomi laiškai.

Paštas – viena svarbiausių Klaipėdos istorinių vietų, iki šių dienų juo naudojasi  miestelėnai. Klaipėdos paštas ir šiandien yra vadinamas karališkuoju paštu.

 

Vilnius. Dabartiniai Lietuvos pašto centriniai rūmai. Istorinis pastatas yra buvęs Bajorų bankas, pritaikytas pašto reikmėms praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje, pasakoja architektas dr. Algimantas Mačiulis.  

Pastatas buvo netaisyklingos U raidės formos, ties prospektu suapvalintais kampais. Fasadai dailinti rustika, antrojo ir trečiojo aukšto langai lyg pusapkritės arkos. Įėjimą pabrėžė korintinio orderio kolonos. Pastatas baigiasi plačiu profiliuotu karnizu su atiku, papuoštu baliustradomis. 

Vietoje buvusio Bajorų banko Įrengdami centrinį paštą, architektai Nasvyčiai išsaugojo antrojo ir trečiojo aukšto istorinio pastato fasadus. O šiaurinėje pusėje suprojektavo naują dviejų aukštų priestatą: apačioje – su stiklo blokais, viršuje – su didelėmis stiklo ir tinkuotomis plokštumomis. Po rekonstrukcijos pastatas užėmė visą sklypą, iš visų pusių ribojamą gatvių. Senojo fasado antrąjį ir trečiajį aukštus nuo rekonstruoto pirmojo aukšto autoriai atskyrė plačia juosta su užrašu „centrinis paštas“, vėliau pervadintą „Lietuvos paštu“. Pirmame aukšte dominavo platūs vitrininiai langai.

Operacijų salės metalo konstrukcijos yra vienas iš interjero kompozicijos dominuojančių elementų. Pašto interjerui specialiai buvo suprojektuoti baldai bei įranga. Pro operacijų salės stiklo sieną atsiveria vaizdas į lauko erdvę, į Šv. Jurgio bažnyčios ir vienuolyno ansamblį, taip pat į puošnius grafo Tiškevičiaus rūmus, vėliau priklausiusius kunigaikštienei Oginskienei, dabar – Rašytojų sąjungai. Priekaištų architektams Algimantui ir Vytautui Nasvyčiams neturėjo net to meto paveldosaugininkai. 

Laidos autorė Ingrida Daraškevičiūtė.

„Atspindžiai“– kovo 13 d., antradienį, 18.30 val. per LRT KULTŪRĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close