captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Mano tėviškė“: Juozas Zikaras. ll dalis

Pirmojo profesionalaus tarpukario skulptoriaus J. Zikaro gyvenimas Kaune ir tragiškas likimas. Dar sovietmečiu dukros įkurtas slaptas memoralinis muziejus. Pirmojo profesionalaus tarpukario skulptoriaus J. Zikaro gyvenimas Kaune ir tragiškas likimas. Dar sovietmečiu dukros įkurtas slaptas memoralinis muziejus.
Juozas Zikaras prie sukurto Vinco Kudirkos biusto. 1924 m. archyvai.lt nuotr.
Juozas Zikaras prie sukurto Vinco Kudirkos biusto. 1924 m. archyvai.lt nuotr.

Kaunas. Žaliakalnis. Šiandien tai vienas iš prestižinių Kauno gyvenamųjų kvartalų, tačiau tarpukaryje tai buvo užmiestis, apleista Kauno tvirtovės devintosios baterijos teritorija. Ąžuolų kalne iškyla Kauno meno mokyklos pastatas. Baigęs studijas Peterburgo dailės akademijoje, pagarsėjęs savo darbais Panevėžyje, į Kauno meno mokyklą pakviečiamas dirbti ir pirmasis profesionalus Lietuvos skulptorius – Juozas Zikaras. Žaliakalnyje iškyla medinis gyvenamasis namas, kuriame skulptorius įsirengia dirbtuves.

Laikinąją sostinę papuošė skulptoriaus Juozo Zikaro darbai, tapę svarbiausiais Lietuvos nepriklausomybės simboliais. Vytauto  Didžiojo Karo muziejaus kiemelyje pastatyta „Knygnešio“ skulptūra. Geriausiai žinomas skulptoriaus darbas – „Laisvė“, kurios pavyzdžius kūrė dar gyvendamas Panevėžyje. Tuomet dar neturėjo dirbtuvės, tad jam buvo leista kurti Panevėžio gimnazijos, kurioje dirbo piešimo mokytoju, sporto salėje. Zikaro „Laisvė“ nuo idėjos iki įgyvendinimo patyrė metamorfozę. Vokiečių okupacijos metais „Laisvei“ buvo iškilusi grėsmė būti sunaikintai, naciai buvo nutarę ją išlydyti į metalą karo reikmėms. Išgelbėjo J. Zikaro bičiulis Petras Rimša, paaukojęs savo skulptūros „Lietuvos mokykla“ metalą, kurią taip pat matome prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus, atstatytą atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. 1989 m. į Kauną grįžo ir Juozo Zikaro „Laisvė“, kuri sovietmečiu buvo nugriauta, postamentas susprogdintas, tačiau skulptūra kad ir įskilusi, tačiau išliko, iškeliavo į muziejaus saugyklas, buvo restauruota.

Grįžtame į skulptoriaus Juozo Zikaro dirbtuves. Vienas iš intriguojančių Zikaro darbų, vadinamas „Prie valstybės lovio“. Skulptorius buvo ramaus būdo ir tvirtų įsitikinimų asmenybė. Deja, karo metai ir atėjusi sovietų valdžia palaužė Juozą Zikarą. Sūnūs, vokiečių paimti kasti apkasus, per susišaudymus dingo be žinios. Saugumo tardomas J. Zikaras neištvėrė, pasitraukė iš gyvenimo, apsaugodamas žmoną ir dukrą nuo tremties, nežinodamas, kad sūnums pavyko pasitraukti į JAV. Memorialiniame muziejuje galime pamatyti pomirtinę Juozo Zikaro kaukę, kurią skulptoriaus žmonos paprašytas sukūrė jo bičiulis P. Rimša.

Juozo Zikaro darbus sukaupė ir Lietuvai grąžino skulptoriaus dukra. 

Laidos autorė Ingrida Daraškevičiūtė.

„Mano tėviškė“– vasario 22 d., ketvirtadienį, 21.45 val. per LRT KULTŪRĄ.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...