captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Atspindžiai“: tarpukario Kauno meno mokykla

Kaunas, Žaliakalnis. Likę penkeri metai iki šimtmečio jubiliejaus, kai 1923 m. duris atvėrė Kauno meno mokykla, išaugusi iš Piešimo kursų, kuriuos Laikinojoje sostinėje iniciavo dailininkas Justinas Vienožinskis.
Kauno meno mokykla. wikipedia.org nuotr.
Kauno meno mokykla. wikipedia.org nuotr.

Meno mokyklai statyti buvo skirtas sklypas Žaliakalnyje, Ąžuolų kalne. Šiandien tai vienas iš prestižinių Kauno gyvenamųjų kvartalų, tačiau tarpukaryje tai buvo užmiestis. Meno mokykla turėjo iškilti buvusios Kauno tvirtovės devintosios baterijos teritorijoje, kurioje ir dabar matyti išraiškingo reljefo likučių.

Projektuoti Meno mokyklos pastatą apsiima vienas garsiausių tarpukario architektų – Vladimiras Dubeneckis. Dviem mediniams mokyklos pastatams statyti Ministrų kabinetas skyrė penkis šimtus tūkstančių auksinų. Tačiau V. Dubeneckis su J. Vienožinskiu surezgė planą, kad statys mūrinę mokyklą.  Kadangi skirtų lėšų neužteko, plytų Vienožinskis susirado Fredos priemiestyje iš sudegusių namų griuvėsių, besimėtančią metalo tvorą – septintajame forte, o darbo jėgos paprašė Kauno kalėjimo viršininko. Tačiau dar neprasidėjus statyboms, burmistras sumanė atimti sklypą ir jį skirti Seimo rūmams statyti. Sukurptas Meno mokyklos gelbėjimo planas: per naktį dėstytojai su studentais sumūrijo pamatus. Trukdžių būta ir daugiau, tačiau meno mokykla pastatyta laiku. Vladimiras Dubeneckis suprojektavo tarpukaryje klestėjusio modernizmo stiliaus ansamblį.

Pokaryje Kauno meno mokykla keitė pavadinimus. Į Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą įstojo ir Aldona Ona Tamošaitytė. Vėliau baigusi ir vakarines Valstybinės dailės akademijos Kauno instituto rūbų modeliavimo ir tekstilės studijas, tapo dėstytoja. Į buvusią Kauno meno mokyklą įstojo grįžusi iš Sibiro tremties, jau ten svajojo tapti menininke. Įkvėpė tėvo brolio, garsiojo tarpukario profesionalios lietuvių meninės tekstilės pradininko ir tautodailės kolekcininko Antano Tamošaičio pavyzdys. Dėdė taip pat buvo baigęs Kauno meno mokyklą, čia dirbo dėstytoju. O Aldonos tėvas paveldėjo tėvų ūkį, kurio atvaizdu dailininkas Vienožinskis papuošė tarpukario dešimties litų banknotą. Deja, iš tremties grįžusi šeima derlingose Suvalkijos žemėse puoselėtos sodybos neberado.

Dailės studijos ir darbas suvedė ir su būsimu vyru Zenonu Varnausku, čia studijavusiu grafiką ir tekstilę, kuris buvo ir jos dėdės Antano Tamošaičio mokinys, vėliau vadovavęs Valstybinės dailės akademijos filialui – Kauno dailės instituto vakarinėms studijoms.

Istoriniame Kauno meno mokyklos pastate ir šiandien karaliauja menas. Čia įsikūręs Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultetas, kuriam priklauso ir buvusios  Čiurlionio galerijos pastatas.

Laidos autorė Ingrida Daraškevičiūtė.

„Atspindžiai“– vasario 20 d., antradienį, 18.30 val. per LRT KULTŪRĄ.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close