captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Mano tėviškė“: Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gyvenimo takais

Bajoraitė, kuri rūpinosi kitais, globojo ir mokė.
Puziniškio dvaras.
Puziniškio dvaras.

Panevėžio rajonas, Puziniškio kaimas. Per tankų mišką vieškelis atveda iki raudonų plytų dvarelio. Prieš kelis šimtus metų šiose žemėse apsigyveno bajorai, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės seneliai. Vėliau Gabrielės tėvas, gydytojas, su šeima apsigyveno Joniškėlyje, dirbo ligoninėje, kuri taip pat turi išskirtinę istoriją: tai didikų Karpių funduota pirmoji universitetinė kaimo ligoninė. Gabrielė talkino tėvui, kuris už dyka gydydavo neturtinguosius. Tačiau pagrindinis Bitės pašaukimas – mokyti. Į gyvenimo pabaigą tiek Gabrielė, tiek jos tėvas visam laikui grįžo gyventi į tėviškę. Dvarelio Puziniškyje interjere – nuotraukos Lietuvos šviesuolių, kurie čia lankėsi,  kitus mokė, švietė. Čia yra gyvenusi ir Žemaitė, ji padėjo prižiūrėti Bitės tėvą. Abi kurdavo ir kartu, pasirašydamos slapyvardžiu – Dvi moteri. Rūpėjo joms ir valstybės reikalai. Bitė nesukaupė materialių turtų, paskutiniuosius gyvenimo metus praleido nuomodama kambarius name Šv. Zitos gatvėje, Panevėžyje. 

Paradoksas: atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, vienos iš valstybės svarbiausių kūrėjų palikimas išnyko iš mokyklinių programų. Visuomeninė organizacija „Bitės namai“ rūpinasi memorialinių vietų įamžinimu, kad Gabrielė Petkevičaitė-Bitė nebūtų užmiršta.

Laidos autorė Ingrida Daraškevičiūtė.

„Mano tėviškė“– vasario 8 d., ketvirtadienį, 21.15 val. per LRT KULTŪRĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...