Penktadienį Lazdijuose vykusiame susitikime su bendruomene dėl Kapčiamiesčio poligono steigimo prasiveržė emocijos. Vos žengę į salę Krašto apsaugos ministerijos (KAM), Lietuvos kariuomenės atstovai pasitikti švilpimu, vėliau skambėjo kaltinimai, šauksmai „Gėda“, o jų pasisakymai buvo pertraukiami.
Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras ragino ieškoti kompromisų, nes poligonas – viena esminių Lietuvos galimybių apsiginti ir stiprinti kariuomenę. „Taip, nepatogumų bus. Jūs girdite nedraugiškos valstybės šūvius [iš netoliese Baltarusijoje esančio Gožos poligono] ir jums tai nekelia nerimo?“ – ministras Robertas Kaunas, o salėje nuskambėjo atsakymas: „Ne.“
Pasitiko švilpimu
Lazdijų kultūros centre Krašto apsaugos ministerija penktadienį organizuoja susitikimą dėl Kapčiamiesčio karinio poligono įsteigimo planų. Susitikime dalyvaus krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras ir kiti krašto apsaugos sistemos, Aplinkos ministerijos atstovai, nekilnojamojo turto ekspertas. Pilnoje salėje susirinko keli šimtai žmonių.
„Taip, pradėjome ne ta koja, bet šiandien, nepaisant oro sąlygų, mes esame čia. Klausimas – ypatingai svarbus, mes visi kartu puikiai suprantame, kad koks yra svarbus Lietuvai saugumas, koks svarbus šis klausimas šiam ypatingam kraštui. Aš nesu vietinis, nesu dzūkas, bet mano draugai, tėvai, giminė lygiai taip pat turi sodybą galimo poligono vietoje“, – taip diskusijas su kapčiamiestiškiais pradėjo ministras R. Kaunas.
Susirinkę gyventojai ministerijos atstovus pasitiko švilpimu, jų kalbas nuolat pertraukinėjo.
„Ne vieną kartą pats plaukiau baidarėmis Ančioje. Tai ypač sudėtingas ir jautrus klausimas, tačiau mes visi puikiai suprantame, kad turime rasti kompromisus, ką šiandien ir darysime, vardan Lietuvos galimybės apsiginti ir stiprinti kariuomenę“, – kalbėjo ministras.
Jis pabrėžė, kad galutiniai sprendimai dėl poligono dar nėra priimti.
„Sprendimai bus priimami Seime. Šiandien mes kalbėsime, klausysimės, mes jus girdime, kviečiame dialogui, ir visi kartu raskime kompromisus“, – sakė ministras.
R. Kaunas priminė, kaip Suomija kariavo su Rusija, Baltijos šalys buvo okupuotos Sovietų Sąjungos, dabar su Rusijos agresija susiduria Ukraina.
Ministras pabrėžė, kad jei prasidėtų karinis konfliktas, vadinamasis Suvalkų koridorius, kuriame yra Kapčiamiestis, būtų „pati karščiausia vieta“. „Poligonas projektuojamas būtent taip, kad kariuomenė galėtų mokytis, jeigu reikėtų, ginti šitą kraštą, būtent šitą teritoriją“, – sakė R. Kaunas.
Anot ministro, Kapčiamiesčio poligone – ne karinė bazė, jame nebūtų dislokuota „ypatingų objektų“, kurie taptų taikiniais.
Paaiškino, kodėl reikia poligono būtent Kapčiamiestyje
Anot kariuomenės vado R. Vaikšnoro, Kapčiamiestis buvo pasirinktas dėl poligono dydžio, pasienio su Baltarusija.
„Pabradė, Rūdninkai, Pietų Lietuva yra gynybos žiedas“, – atkreipė dėmesį jis. Anot jo, Kapčiamiestis yra „labiausiai tinkantis“ kaip vieta kariniam poligonui.
Jis paragino vietos bendruomenę ieškoti kompromisų, nes poligonas – viena esminių Lietuvos galimybių apsiginti ir stiprinti kariuomenę.
Kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos vadas brigados generolas Žilvinas Gaubys atsakė į gyventojų klausimą, kodėl Lietuvai apskritai reikia poligono, ar jų ir taip nėra daug. Anot kariuomenės atstovo, pagal poligonų hektarų skaičių Lietuva yra trečia arba antra.
„Lietuvos kariuomenė yra skaitingliausia, 200 tūkst. karių ir daugiau“, – sakė jis.
Jis taip pat minėjo, nors dažnai minima, kad Kapčiamiečio poligonas būtų devintasis Lietuvoje, dalyje jų telpa tik 30 ar 100 karių. Didžiausiame Pabradės poligone, pasak kariuomenės atstovo, treniruojasi daugiausiai sąjungininkai, taip pat yra ir statomame Rūdninkų poligone.
„70–80 proc. bus mūsų strateginiams partneriams“, – kalbėjo Ž. Gaubys.
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Logistikos departamento direktorius Aurius Daškevičius atkreipė dėmesį, kad poligonas susideda iš dviejų dalių: karinio poligono, kur negalimas civilių gyvenimas ir važinėja sunkioji technika, vyksta šaudymas, ir mokymo teritorijos.
„Toje teritorijoje gyventojai gali gyventi, jų turtas yra jų, miškas yra jų“, – sakė jis.
Pasak A. Daškevičiaus, sprendimo dėl poligono ribų dar nėra, jos paaiškės po konsultacijų.
Pirmasis susitikimas su kapčiamiestiečiais vyko dar prieš Kalėdas. Tada gyventojai piktinosi, kad apie planus statyti poligoną sužinojo tik iš žiniasklaidos po Valstybės gynimo tarybos posėdžio mėnesio viduryje, baiminosi, kad bus nusavinti jų būstai, o poligono kaimynystė kels nepatogumų. Krašto apsaugos ministerija savo ruožtu tikina, kad gyventojai nebus iškeliami prievarta, jų turtas bus nuperkamas rinkos kaina, o žala gamtai bus minimali.
Kapčiamiesčio bendruomenės pirmininkė Raminta Karauskienė prieš susitikimą sakė, kad nors susitikimas atviras visiems, nežinia, ar pateks visi norintys. Anot jos, vienas dalykas, kuris paaiškėjo po praėjusio susirinkimo – kad daugiau gyventojų galės likti gyventi ten, kur ir gyveno.
„Nežinomybė vis tiek yra, norime atsakymų“, – sakė ji.
Susitikimo pabaigoje ji pabrėžė, kad į bendruomenės poreikius nėra įsiklausyta. „Kada mus išgirsite, kad sakome poligonui ne?“ – kalbėjo ji, o susirinkusieji pradėjo skanduoti „Poligonui – ne!“
Kaunas: Jūs girdite nedraugiškos valstybės šūvius ir tai nekelia nerimo?
Susitikime dalyvavęs Lietuvos kariuomenės Logistikos departamento viršininkas Auris Daškevičius paaiškino, kad už turtą, kurį gali reikėti iš gyventojų išpirkti, bus atlyginama rinkos kaina.
Jis pabrėžė, kad poligone dirba įvairių specialybių žmonės, tad dirbti čia galės ir vietos gyventojai.
Šalia poligono sodybą turintis vietos gyventojas teiravosi, kaip atrodys gyvenimas už kelių šimtų metrų nuo poligono pratybų metu, kai bus šaudoma. Jis taip pat klausė apie gamtos išsaugojimą.
„Jeigu tik užduodame tokius klausimus, ponas Vaikšnoras mus pavadina užsienio valstybių agentais“, – kritikavo jis, pridūręs, kad gyventojams trūksta tikslios informacijos.
Replikų ir vėliau sulaukęs kariuomenės vadas teigė niekada „vatnikais“ gyventojų nevadinęs, o kalbėjęs, kad Kapčiamiesčio poligono temą išnaudoja provokatoriai. „Jumis naudojasi blogio jėgos, norėdamos sukiršinti visuomenę. Svarbiausia, kad didžioji dauguma yra tie, kurie nori išgirsti, ką mes pristatome. Didžioji dauguma, bet aš mačiau nuo scenos, kai kurie iš jūsų net himno nemokat, kramtot gumą, kai himnas vyksta, o save kartais patriotais vadinat. Kviečiu visus šiuo jautriu klausimu ieškoti kompromisų, sprendimų“, – kalbėjo R. Vaikšnoras.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorė Agnė Jasinavičiūtė-Trakimienė pabrėžė, kad visuose poligonuose vykdomi stebėjimai, kai kurios buveinės prarastos dėl karinės infrastruktūros, tačiau poveikis gamtai nė viename jų nefiksuojamas. Lietuvos kariuomenė, sakė ji, atsižvelgia į rekomendacijas ir gamtosaugos bei gynybos klausimus derina.
„Taip, nepatogumų bus. Jūs girdite nedraugiškos valstybės šūvius [iš netoliese Baltarusijoje esančio Gožos poligono] ir jums tai nekelia nerimo?“ – klausė KAM ministras R. Kaunas, o salėje nuskambėjo atsakymas: „Ne.“
Paprašytas patikslinti, kodėl pasirinktas būtent Kapčiamiestis, o ne kita vieta, Lietuvos kariuomenės vadas R. Vaikšnoras kalbėjo, kad vertintos teritorijos ir Varėnos, Marcinkonių teritorijose, tačiau sprendimą lėmė plotas, valstybinės žemės bei privačios nuosavybės objektų skaičius. Susirinkusieji jį ne kartą pertraukė, kad kariuomenės vadas replikavo: „Galvojau, mandagesni būsite.“
„Tai yra jautrus klausimas, tačiau turime pasirinkti, ar bučiuosime okupantams batus, ar būsime pasiruošę gintis. Mes esame čia, kad galėtume išklausyti jūsų lūkesčius“, – taip pat sakė R. Vaikšnoras.
Penktadienį skambėjo klausimas, ar gyventojams bus palikta teisė valstybei parduoti nekilnojamą turtą vėliau, jeigu taip nuspręstų poligonui jau pradėjus veikti. Kariuomenės atstovai sakė, kad tokia galimybė galėtų atsirasti, nors šiuo metu sprendimas dar nėra priimtas.
Kariuomenės vadas taip pat pabrėžė, kad geopolitinė situacija yra įtempta.
„Kaimynų nepasirinksime. Turbūt kiekvieno Lietuvos piliečio, tarp jų ir jūsų, lūkestis Lietuvos kariuomenei ir ginkluotosios pajėgoms yra, kad Lietuva ir jūs būtumėte apginti“, – susitikime su gyventojais kalbėjo kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.
Po šių jo žodžių salėje pasigirdo susirinkusiųjų šūksniai „nuo ko?“.
Ministras: sklandesniam bendravimui su Kapčiamiesčio gyventojais svarstoma įkurti specialias grupes
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad nuolat vyksta konsultacijos su Kapčiamiesčio gyventojais dėl planuojamo naujo poligono steigimo, sklandesniam bendravimui svarstoma sukurti ir specialias grupes.
„Mes esame paskelbę jau galimybę komunikuoti ir dalis žmonių jau klausia, ypač dėl verslų – ar galės plaukti baidarės ir panašiais klausimais. Tai konsultacijos (su gyventojais – BNS) jau vyksta. Kariuomenė šiandien irgi atsakė, kad tikrai prireikus atvažiuos į kiekvieną sodybą“, – penktadienio vakarą po susitikimo su Lazdijų krašto gyventojais BNS sakė R. Kaunas.
„Buvo prašymas sukurti aiškesnę sistemą, žemėlapį, kad matytųsi, kurie objektai (sodybos – BNS) kokias galimybes turi. Tai ties tais klausimais mes toliau ir dirbsime. Aš manau, mes kursime galbūt specialias grupes, kurios galės užtikrinti sklandesnį komunikavimą“, – pridūrė ministras.
Tuo metu kalbėdamas apie penktadienį įvykusį susitikimą su bendruomene, R. Kaunas teigė manantis, jog pavyko gyventojams suteikti daugiau aiškumo dėl planuojamo steigti naujo poligono.
„Aš vertinu, kad pavyko (suteikti aiškumo – BNS), kadangi klausimai didžiąja dalimi buvo konstruktyvūs. Domėjosi žmonės būtent apie techninius dalykus, apie išpirkimus (sodybų – BNS), apie galimybes. Tai tikrai panašu, kad susitikimas pavyko, tik jis tikrai nėra baigtinis“, – tikino ministras.
„Žmonės tikrai turi nerimo, buvo tikrai neatsakytų klausimų. Šiandien į tuos klausimus tikiuosi, kad bent jau didžiąją dalį atsakymų buvo pateikta“, – teigė jis.
Informacija skiriasi
Tuo metu Kapčiamiesčio bendruomenės pirmininkė Raminta Karauskienė BNS sakė, kad į pagrindinį klausimą, kokiais kriterijais remiantis naujo poligono steigimui buvo pasirinkta Kapčiamiesčio teritorija, penktadienį atsakymo neišgirdo.
„Sudėtinga dabar po susitikimo viską apibendrinti, reikia viską permąstyt ir apmastyt, bet į pagrindinį mūsų klausimą, kokiais kriterijais remiantis buvo pasirinkta Kapčiamiesčio teritorija, taip nieks ir neatsakė“, – BNS sakė R. Karauskienė.
Ji taip pat teigė, kad gyventojai penktadienį susitikimo metu sulaukė „kardinaliai skirtingos“ informacijos nei ji buvo pateikta prieš kelias savaites.
„Prieš šventes mums buvo pasakyta, kad visi toje teritorijoje (planuojamo poligono – BNS) esantys gyventojai turės išsikraustyti. Šiandien mes matome, kad viena poligono teritorija vadinsis kariniu poligonu, kita teritorijos pusė – mokomoji teritorija. Ir mokomojoje teritorijoje gyventojai galės gyventi, jiems nereikės išsikraustyti, nebent jie nenorės ten gyventi“, – nurodė R. Karauskienė.
„Ta informacija tikrai kardinaliai skiriasi. Kai tu pasakai, kad jeigu reikės išsikraustyti, tai išsikraustysit, o dabar jau jūs galėsit gyvent – skirtumas tikrai yra“, – pridūrė ji.
Tuo metu paklausta apie kitą savaitę vyksiantį bendruomenės susitikimą su šalies prezidentu Gitanu Nausėda, R. Karauskienė teigė, jog didžiausias lūkestis, kad pastarasis išgirstų gyventojus.
„Mes norime, kad prezidentas mus išgirstų. Norime pas jį sužinoti tuos visus kriterijus, alternatyvas, kokios buvo svarstytos (dėl poligono teritorijos – BNS). Ir mes iš savo pusės norime parodyti, kad Kapčiamiestis nėra tinkama vieta poligonui. Kapčiamiestis skirtas gyvenimui, ne poligonui“, – sakė R. Karauskienė.
