Praeiviai

Trisdešimt pirmoji „Praeivių“ laida keliauja Akmenės rajone. Naujojoje Akmenėje sutikta Vida džiaugiasi vis gražėjančiomis miesto erdvėmis. Nepaisydama pensinio amžiaus, ji sako, kad dar mielai kur nors dirbtų, tačiau abejoja, jog pavyktų rasti mažesnio krūvio reikalaujančią darbo vietą.

„Kai sulaukiau [pensijos], džiaugiausi, o dabar taip norėtųs dar pasidarbuoti. Pilnu etatu nelabai galėčiau, metai savo daro, o pusę etato nelabai kas čia norės jau pagyvenusius priimti. Taip su malonumu pusę etato tikrai eičiau dirbti“, – sako Naujosios Akmenės gyventoja Vida.

Vaikštant miesto gatvėmis, akį patraukia vienas iš šešių kultūros centro padalinių. Jis įsikūręs rūmuose, kurie prieš daugiau nei dvidešimt metų įrašyti į Kultūros vertybių registrą.

„Įėjus į pastatą ir pamačius, kaip viskas atrodo, dažnai žmonėms nebekyla klausimų, kodėl rūmai. (...) Aplinka šiek tiek kitokia, ne ofisinė, jeigu galima taip įvardinti. Šiek tiek kartais net labiau įpareigojanti pasitempti“, – pasakoja Akmenės rajono savivaldybės kultūros centro renginių organizatorė Jogailė, po studijų Kaune ir gyvenimo Mažeikiuose galiausiai pasirinkusi gimtąjį Akmenės kraštą.

Vilniaus regione tęsiantis vadinamajai šiukšlių krizei, Akmenės rajono gyventojai sako nusiskundimų dėl šiukšlių tvarkymo neturintys. Visi čia sutikti praeiviai teigia, kad atliekas stengiasi kiek įmanoma labiau išrūšiuoti.

„Taip, mes rūšiuojam, jau seniai pripratom ir žinom, kas, kur priklauso. Išvežti – išveža, aš tokių minusinių temų neturiu mūsų kraštelyje“, – svarsto Akmenėje prieš trylika metų gėlių parduotuvę atidariusi Gražina.

Ved. Edvinas Kučinskas