Parodų rūmai
Nuo tada, kai 1907 m. Vileišių rūmuose buvo surengta pirmoji lietuvių „dailos“ paroda, pasikeitė ir kūrybos sąlygos, ir pats menas, ir jį nusakantis žodynas. Galbūt kalbėjimas apie meną, diskusijos apie kūrybą ir kuravimą padėtų į parodas pažiūrėti kaip į originalius pasakojimus, esančius kur kas arčiau nei mums atrodo? LRT Klasikos laida „Parodų rūmai“ po svarbias, kontroversiškas, tendencijas diktuojančias ar pražiūrėtas parodas kviečia pasivaikščioti su menotyrininkais ir menotyrininkėmis, meno istorikais ir istorikėmis, kritikais ir kritikėmis, kurių įžvalgos, vertinimai ir keliami klausimai išryškina parodų svarbą, kontekstą, problematiką, o gal veikia kaip parodos skaitymo instrukcija. Laidos klausykite kas antrą šeštadienį 10.05 val. per LRT KLASIKĄ. Laidos vedėja Jogintė Bučinskaitė.
Su „Gen Z“ viskas „ok“, su MO paroda apie ją – ¯\(ツ)/¯
2026-05-09 07:05
Kūrybos sūpynės ar intymumo slėpynes? Kritiškai apie ilgai lauktą Šontos retrospektyvą
2026-04-25 07:05
Kūryba kaip gyvenimo pigmentas. Apie akmenis, spalvas, abstrakciją ir lėtą laiką parodose
2026-04-11 07:05
Paroda apie Kernagį – nostalgiška kelionė po artisto kambarius ar neiššovęs konfeti?
2026-03-28 08:05
„Suaugę sapnai“: smaragdiškai žali, gaivališki, erotiški. Paroda apie gamtą ir išeivystę
2026-03-14 08:05
Varšuvoje – paroda, kurioje gimdymas ir karas, kūryba ir protestai turi moterų veidus
2026-02-28 08:05
Videomeno pievos ir kantrios akys: kaip audžiami judantys vaizdai ir parodos su jais?
2026-02-14 08:05
Skulptūrų parodose – masažas medžio gumbui, skambantys vamzdžiai, medžiagos meistrystė
2026-01-31 08:05
Padirbti parodą ir pinigus: Mykolas Valantinas, jo „Tėvas“ ir 3,5 mln. litų ant ŠMC grindų
2026-01-17 08:05
2025-ųjų piruetas: svaigūs nuo įvykių meno metai, bandant išlaikyti vertybinę pusiausvyrą
2026-01-03 08:05
Su „Gen Z“ viskas „ok“, su MO paroda apie ją – ¯\(ツ)/¯
MO muziejuje veikianti paroda „Gen Z. Viskas vienu metu“ (kuratorius Michalas Novotný, ko-kuratorius Marius Armonas) pateikia Z kartos panoramą, į kurią erdvėje galima dairytis lyg nuo „Windows“ darbalaukio fono atplėštos dirbtinės pievelės. Labirintiškoje parodos architektūroje, mažuose kambarėliuose, įkurdinta dvidešimties meninink(i)ų kūryba. 1993–2001 metais gimusių, Rytų ir Vidurio Europos šalyse bei internete augusių kūrėjų pasaulėvoka čia apibrėžiama per dviprasmybes: kai absurdas ir nihilizmas, rūpestis ir jautrumas vienu metu tampa įrankiais susitvarkyti su neaiškia ateitimi; kai konkurencija ir bendruomeniškumas virsta ta pačia ryšio paieškos jėga; kai „online“ ir „offline“ režimai praranda skirtį. Jei taip, galbūt parodoje akcentuojamą absoliutą „viskas vienu metu“ galėtų atsverti „niekas ir atskirai“? Apie kartos ir parodos prieštaravimus, estetikas, perversišką geidulingumą, santykį su kūnu, tai, ko trūksta parodoje, ir ar Z kartos atstovai joje rado save, kalbamės su menotyrininke ir meno kritike Monika Pakeryte bei šiuolaikinio meno ir kitų vyksmų kurator* Nunilo Rumbučiu.
Ved. Jogintė Bučinskaitė
Susiję žanrai
Kitos nuorodos: