Mažoji studija. Kultūra ir religija
Laidos autoriai ieško brandaus kultūros ir religijos sąlyčio pavyzdžių šiandienos pasaulyje, aptaria aktualias Lietuvos bei tarptautinio gyvenimo problemas, supažindina su intriguojančiomis biografijomis. Laida transliuojama sekmadieniais 17.05 val.
Prie Naujojo Židinio: Vilniaus katedros Saldžiausiojo Marijos Vardo arkibrolija
2026-04-26 11:05
Kas sieja Lenino mauzoliejų, Venecijos bienalę ir Merkinės cerkvę?
2026-04-19 11:05
Kokia literatūros ateitis dirbtinio intelekto epochoje?
2026-04-12 11:05
Thomas Mertonas ir Karlas Barthas: Mozarto muzikos ir Šventosios Dvasios apsiausti
2026-04-05 11:05
Nenutrūkstantys „Karmeličių dialogai“
2026-03-29 11:05
Ką Bažnyčia gali pasiūlyti pervargimo kartai? Pokalbis su kun. Arūnu Peškaičiu
2026-03-22 12:05
Danguolė Gervytė: „Adutės“ įvertinimas rodo – „cancel kultūros“ religijos atžvilgiu nėra
2026-03-15 12:05
Rūta Prusevičienė: kultūros vaidmuo geopolitinių ir ideologinių konfliktų akivaizdoje
2026-03-08 12:05
Mažoj gatvelėj tarp foliantų
2026-03-01 12:05
Apie rimtą, bet žaismingą C. S. Lewisą su filosofu Nagliu Kardeliu
2026-02-22 12:05
Prie Naujojo Židinio: Vilniaus katedros Saldžiausiojo Marijos Vardo arkibrolija
„Kas nori prisipildyti asmeninės paguodos ir naujo užsidegimo pažadinti Švč. Vardui, tegul skaito Saldžiausiojo Marijos vardo brolijos knygą Vilniaus katedroje, ten priskaičiuojama daug vyskupų ir prelatų, senatorių, ministrų, dignitorių, vaivadijų ir pavietų pareigūnų, žymių pasauliečių, taip pat ir skirtingų vienuolijų atstovų, kunigų, vienuolių [vyrų ir moterų], didžių ponių ir rimtų kilmingų moterų (matronų), kurie užsirašė nevertais, niekingiausiais ir amžinais Švč. Vardo belaisviais“ - taip XVIII a. viduryje rašė nežinomas vienuolis apie 1671 m. pradėtą pildyti Vilniaus katedros Saldžiausiojo Marijos vardo arkibrolijos albumą, kurio istorija mus šiandien paskatino susitikti prie „Mažosios studijos“ mikrofonų. Naujausiame žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ numeryje publikuojamas istorikės dr. Gitos Drungilienės, LMA Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus mokslo darbuotojos, straipsnis, supažindinantis ne tik su šiuo unikaliu eksponatu, įtraukti į UNESCO Lietuvos nacionalinį registrą, bet ir atskleidžiantis to meto visuomenės socialinį paveikslą bei gyvavusias maldingumo praktikas. Laidoje dalyvauja straipsnio autorė Gita Drungilienė ir taip pat šį albumą tyrinėjantis Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Jonas Drungilas.
Redaktorė Rūta Tumėnaitė.
Kitos nuorodos: