Homo cultus. Iš balkono
Iš balkono kalba revoliucionieriai ir diktatoriai, į miestą ir pasaulį kreipiasi popiežius, pozuoja garsenybės. O po balkonu stovi žmonės: plojantys ir švilpiantys, užsidegę ar prislėgti, suburti bendro tikslo ar suvaryti prievarta. Kieno balsas girdimas? Ar galimas daugiabalsis pasakojimas? Laidoje kalbėsime apie kintančias viešos ir privačios erdvės ribas, manifestus ir deklaracijas, žvilgsnį iš viršaus ir apačios. Apie meną, politiką ir feminizmą. Laida transliuojama ketvirtadieniais 15.05 val.
Mirtis Venecijoje: protestai, performansai ir kūnų agonija
2026-05-14 12:05
Kodėl drebame? Kūnų virpesiai Venecijos bienalėje: pokalbis su Lolita Jablonskiene
2026-05-07 12:05
Kazimiera Zimblytė kino šviesioje: kaip keičiasi modernizmo klasikos vertinimas
2026-04-30 12:05
Kaip žaisti su literatūros klasikais?
2026-04-23 12:05
Šontos legenda, neįmintos mįslės ir vėjo nešami atsakymai: pokalbis su kuratoriais
2026-04-16 12:05
„Renovacija“ kaip kartos portretas. Pokalbis su režisiere Gabriele Urbonaite
2026-04-09 12:05
Popskulptūra, avatarai ir metalinės meno istorijos: interviu su Liudviku Kesminu
2026-04-02 12:05
Dulkės, kaulai ir stebuklinga kino kamera. Pokalbis su režisiere Aiste Žegulyte
2026-03-26 13:05
Kam gieda gegutės? Apie meninį tyrimą su Vytautu Michelkevičiumi ir Aldžiu Gedučiu
2026-03-19 13:05
Ko nematome plika akimi? (As)menininiai Lidos Meškaitytės ir Igorio Piekuro peizažai
2026-03-12 13:05
Abipus horizonto. Pokalbis apie fotografinį laiką su Remigijumi Treigiu
Treigio fotografijos yra horizonto linijos tęsimas abipus šviesos atvaizdo. Jos ne fiksuoja, o ištęsia, sklinda, sklaidosi – atrodo, kad tai ne sustingęs, bet stingstantis, tvyrantis laikas. Vaizdas tyvuliuoja prieš akis, sugeria žvilgsnį. Panardina į rūką ir laiko tol, kol akys išmoksta kvėpuoti. Treigys kuria kasdienybes inkliuzus, užlietus tąsios šviesos, bet dar nesustingusius. Subraižytas paviršius turėtų būti kietas, kad išsaugotų įbrėžimus. Tačiau tai tik sueižėjęs stiklas, ragena, nematoma uždanga. Tariamą paviršiaus kietumą nugludina tirpstantys daiktų kontūrai. Treigio peizažai pilką architektūros monotoniją paverčia miražu. Tokie vaizdai ne kabo parodoje, o vaidenasi, sapnuojasi, persekioja kaip įkyri mintis. Arba sukasi begarsėje kino kronikoje.
Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
Susiję žanrai
Kitos nuorodos: