Už Vilniaus

„Kai dirbi mylimą darbą, tu nedirbi to darbo. Tai aš nedirbu. Aš tiesiog gyvenu, mėgaujuosi, laukiu tų iškvietimų. Aišku, negerai, nes mes kai dirbame… Sakoma, kai gaisrininkai dirba, žmonės verkia“, – pasakoja 41-erių pakruojietis, profesionalus ugniagesys gelbėtojas Egidijus Krivickas, mums tarnaujantis jau 19 metų.

„Ir butuose būna gi babytės ten po mėnesį jau išbuvę. Toks vienas žiauriausių, kai jauna pora buvo išsitaškiusi. Žiauri avarija buvo – į namo kampą rėžėsi lengvasis automobilis. Vaikinas mirė, o tos mergaitės, kurią teko laisvinti, ten buvo veidas žiauriai sukapotas, tai kraujo tas kvapas visam gyvenimui lieka“, – avariją, kuri vis dar „stovi“ akyse, prisimena gelbėtojas.

Ne paslaptis, kad daugelis ugniagesių gelbėtojų dar dirba ir kitus darbus, nes kitaip sunkiai pragyventų, o štai Egidijus jau 24-erius metus tarnauja Krašto apsaugos savanorių pajėgose – prisiduria prie algos, yra tarnavęs keliose tarptautinėse misijose.

„Ir mokytojauja, ir stogus dengia, ir apkasus kasa. Ačiū Dievui, kad leidžia mums tarnyba tuos antrus darbus, mes deklaruojame. Iš kitos pusės, tai labai negerai – ir pavargę kiti ateina… Geriausia, aišku, būtų – atidirbai tą vieną darbą ir viskas“, – svarsto.

Egidijus su dar 16 ugniagesių gelbėtojų neseniai parskrido iš Jungtinių Valstijų, kur pirmąkart dalyvavo Pasaulio stipriausio ugniagesio čempionate. Egidijus pelnė 2 aukso ir 1 sidabro medalius, o Lietuvos rinktinė bendroje įskaitoje užėmė net trečiąją vietą. Džiugu. Bet daugelis mūsų rinktinės narių už savo kelionę į Ameriką ir pragyvenimą turėjo mokėti iš savo kišenės.

Ved. Edvardas Kubilius