Parodų rūmai
Nuo tada, kai 1907 m. Vileišių rūmuose buvo surengta pirmoji lietuvių „dailos“ paroda, pasikeitė ir kūrybos sąlygos, ir pats menas, ir jį nusakantis žodynas. Galbūt kalbėjimas apie meną, diskusijos apie kūrybą ir kuravimą padėtų į parodas pažiūrėti kaip į originalius pasakojimus, esančius kur kas arčiau nei mums atrodo? LRT Klasikos laida „Parodų rūmai“ po svarbias, kontroversiškas, tendencijas diktuojančias ar pražiūrėtas parodas kviečia pasivaikščioti su menotyrininkais ir menotyrininkėmis, meno istorikais ir istorikėmis, kritikais ir kritikėmis, kurių įžvalgos, vertinimai ir keliami klausimai išryškina parodų svarbą, kontekstą, problematiką, o gal veikia kaip parodos skaitymo instrukcija. Laidos klausykite kas antrą šeštadienį 10.05 val. per LRT KLASIKĄ. Laidos vedėja Jogintė Bučinskaitė.
Kūryba kaip gyvenimo pigmentas. Apie akmenis, spalvas, abstrakciją ir lėtą laiką parodose
2026-04-11 07:05
Paroda apie Kernagį – nostalgiška kelionė po artisto kambarius ar neiššovęs konfeti?
2026-03-28 08:05
„Suaugę sapnai“: smaragdiškai žali, gaivališki, erotiški. Paroda apie gamtą ir išeivystę
2026-03-14 08:05
Varšuvoje – paroda, kurioje gimdymas ir karas, kūryba ir protestai turi moterų veidus
2026-02-28 08:05
Videomeno pievos ir kantrios akys: kaip audžiami judantys vaizdai ir parodos su jais?
2026-02-14 08:05
Skulptūrų parodose – masažas medžio gumbui, skambantys vamzdžiai, medžiagos meistrystė
2026-01-31 08:05
Padirbti parodą ir pinigus: Mykolas Valantinas, jo „Tėvas“ ir 3,5 mln. litų ant ŠMC grindų
2026-01-17 08:05
2025-ųjų piruetas: svaigūs nuo įvykių meno metai, bandant išlaikyti vertybinę pusiausvyrą
2026-01-03 08:05
Paroda „Amžinai laikina“: kas sieja Kristaus atvaizdą drobulėje ir „bobutas skarałas“?
MO muziejaus parodoje „Amžinai laikina“ pasakojama apie amžinus klausimus, jausmus ir dilemas. Laikas, baimė, kūnas, meilė, darbas ir bendrystė juda per amžius ir daro mus panašius į gyvenusius prieš mus ir gyvensiančius po mūsų. Profesorės Giedrės Mickūnaitės ir Dovilės Barcytės kuruota ekspozicija apima laikotarpį nuo vėlyvųjų Viduramžių iki šiuolaikinio meno, o čia gimsta intriguojančių ar net šventvagiškų jungčių. Vienoje erdvėje susitinka šventųjų skulptūrėlės ir pavogto muilo gabaliukai, o Šv. Veronikos rankose laikoma drobulė su Kristaus atvaizdu tampa panaši į Eglės Ridikaitės ant drobės išpurkštą bobutės skarelių prisiminimą. Ar pavyksta išvengti anachronizmo ir kokie netikėti plastiniai ar konceptualūs dialogai randasi senajam menui susitikus šiuolaikinį, kalbamės su menotyrininke, meno kritike, LNDM Nacionalinės dailės galerijos kuratore Egle Juocevičiūte ir dailės istorike, Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto mokslo darbuotoja dr. Tojana Račiūnaite.
Ved. Jogintė Bučinskaitė
Susiję žanrai
Kitos nuorodos: