Radijo byla

Šaukimas į teismą – nekasdieniška, daug atsakomybės reikalaujanti ir nemažai streso kelianti situacija. Ne kiekvienas žino ir įsivaizduoja kokios bus jo pareigos nagrinėjant bylą, pasitaiko atvejų, kai žmogus pats dėl objektyvių priežasčių tiesiog negali dalyvauti teismo procese, pvz., dėl ligos ar dėl darbo pobūdžio. Kaip toks asmuo gali būti atstovaujamas teisme, ar jis gali realizuoti savo teises pats asmeniškai procese nedalyvaudamas? Pokalbis su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja dr. Goda Ambrasaite-Balyniene.

Ginčai tarp atskirai gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku tvarkos yra dažna ir sudėtinga problema. Net teismo sprendimu patvirtinta bendravimo su vaiku tvarka ne visada lengvai įgyvendinama. Gali susidaryti tokia situacija, kai vaikas tiesiog nenori bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu arba atvirkščiai – bendrauti su vaiku nenori tėvas ar motina. Ką daryt, kai bendravimo tvarka nustatyta, bet vaikas bendrauti nenori? Komentuoja Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narė, advokato padėjėja Žemyna Lekečinskaitė.

Apie daug klausimų keliantį paveldėjimą iš giminaičių: remiantis įstatymais, turtas gali būti paveldimas iš pirmos ar antros eilės giminaičių, net ir visiškai svetimo žmogaus, bet skiriasi jo apmokestinimo tvarka. Tačiau įpėdiniui pagal įstatymus atitenka ne tik paveldimas turtas, bet ir pareiga įvykdyti neįvykdytus palikėjo įsipareigojimus, taip pat gali atsirasti ir prievolė mokėti paveldimo turto mokestį, kuris apskaičiuojamas nuo paveldimo turto apmokestinamosios vertės. Kokius mokesčius teks susimokėti paveldėjus butą iš močiutės ar brolio, ar gavus palikimą iš artimo žmogaus galima sutaupyti? Pataria advokatų profesinės bendrijos „Noewe Legal“ advokatas Andrius Lukašonokas.

Ved. Artūras Matusas