Parodų rūmai
Nuo tada, kai 1907 m. Vileišių rūmuose buvo surengta pirmoji lietuvių „dailos“ paroda, pasikeitė ir kūrybos sąlygos, ir pats menas, ir jį nusakantis žodynas. Galbūt kalbėjimas apie meną, diskusijos apie kūrybą ir kuravimą padėtų į parodas pažiūrėti kaip į originalius pasakojimus, esančius kur kas arčiau nei mums atrodo? LRT Klasikos laida „Parodų rūmai“ po svarbias, kontroversiškas, tendencijas diktuojančias ar pražiūrėtas parodas kviečia pasivaikščioti su menotyrininkais ir menotyrininkėmis, meno istorikais ir istorikėmis, kritikais ir kritikėmis, kurių įžvalgos, vertinimai ir keliami klausimai išryškina parodų svarbą, kontekstą, problematiką, o gal veikia kaip parodos skaitymo instrukcija. Laidos klausykite kas antrą šeštadienį 10.05 val. per LRT KLASIKĄ. Laidos vedėja Jogintė Bučinskaitė.
Kūryba kaip gyvenimo pigmentas. Apie akmenis, spalvas, abstrakciją ir lėtą laiką parodose
2026-04-11 07:05
Paroda apie Kernagį – nostalgiška kelionė po artisto kambarius ar neiššovęs konfeti?
2026-03-28 08:05
„Suaugę sapnai“: smaragdiškai žali, gaivališki, erotiški. Paroda apie gamtą ir išeivystę
2026-03-14 08:05
Varšuvoje – paroda, kurioje gimdymas ir karas, kūryba ir protestai turi moterų veidus
2026-02-28 08:05
Videomeno pievos ir kantrios akys: kaip audžiami judantys vaizdai ir parodos su jais?
2026-02-14 08:05
Skulptūrų parodose – masažas medžio gumbui, skambantys vamzdžiai, medžiagos meistrystė
2026-01-31 08:05
Padirbti parodą ir pinigus: Mykolas Valantinas, jo „Tėvas“ ir 3,5 mln. litų ant ŠMC grindų
2026-01-17 08:05
2025-ųjų piruetas: svaigūs nuo įvykių meno metai, bandant išlaikyti vertybinę pusiausvyrą
2026-01-03 08:05
Šuneliai – visada įdomu! Parodos „Istorija vizgina uodegą“ ir T. Daukšos „Šunys ir gėlės“
Kol Lietuvos nacionalinio muziejaus Parodų erdvėje Istorijų namai pasakojama apie prieš 15 tūkstančių metų prisijaukintus šunis ir jų istorinį santykį su žmogumi, menininkas Tomas Daukša iš atminties tapo per savo gyvenimą laikytą, priglaustą, globotą 21 šunį: Toris, Pika, Reksas, Tušė… Kas skatina menininkus, filosofus, istorikus aktyviau galvoti apie ištikimiausius žmogaus kompanionus šunis? Kaip užtikrinti siekį kalbėti apie tarprūšiškumą, nesutelkiant galios tik į kūrėjų ir kuratorių rankas? Kodėl vis iš naujo bandome imituoti gyvūno žvilgsnį ir kodėl ši strategija nesėkminga? Apie prijaukintą, dresiruojamą, mylimą gamtos dalį – šunis ir šiek tiek gėles T. Daukšos parodoje „Šunys ir gėlės“ galerijoje „The Rooster Gallery“ bei LNM Istorijų namų parodoje „Istorija vizgina uodegą“ kalbamės su filosofu, Krokuvos Jogailos ir Vilniaus universitetų mokslininku dr. Viliumi Dranseika ir menininke, kuratore, VDA meno doktorante Indre Liškauskaite.
Ved. Jogintė Bučinskaitė
Susiję žanrai
Kitos nuorodos: