Odisėjos

Esame pačiame trojėnų ir graikų kovų įkarštyje. Menelajas stoja akistaton su Pariu, trojėnu, pavogusiu iš jo mylimąją Helenę. Kariai riaumoja, tuoj pasigirs šalmų, kalavijų ir iečių žvangėjimas. Karių akyse matyti vien neapykanta. Atsargiai, mano brangieji, geležis netylės! Ir dievai vėl įsikiš. Kai Paris stoja dvikovon su savo vieninteliu varžovu Menelaju, deivė Afroditė paskutinę akimirką išgelbėja jį nuo mirties. Spartos karalius niršta iš pykčio ir padėtis vis blogėja. Kai Andromachė, Hektoro žmona, ima melsti jo bėgti iš mūšio lauko, jam taip suspaudžia širdį, kad, rodos, ji plyš, trūks, kaip netinkamai išdegtas molinis indas. Deja, pareiga jam svarbiau už viską. „Aš žinau, kad vieną dieną Troja bus nugalėta. Bet ar man liautis ją gynus? Jei liksiu, bus gėda. Meile mano, juk žinai: niekas neišvengs savo likimo.“ Grįžęs į mūšio lauką Hektoras kaunasi su graikais kaip liūtas ir šie pajunta besikeičiančius vėjus. Galiausiai jiems nelieka nieko kita, kaip tik ieškoti pusdievio Achilo ir melsti jo pagalbos. Ši užduotis tenka Odisėjui. Norėdamas sužinoti istorijos tęsinį, išklausyk „Odisėją“ apie Odisėją!

Parengta pagal „France Inter“ tinklalaidę „Les Odyssées“.

Teksto autorė Laure Grandbesançon

Vertėja Marija Bogušytė

Redaktorius Vaidotas Montrimas

Pasakotoja Benita Vasauskaitė

Vaidina Algirdas Dainavičius, Vaidotas Žitkus

Garso režisierė Sonata Jadevičienė

Dailininkė Milda Kargaudaitė