Gimtoji žemė
Pasakojimai apie gyvenimą ir darbus kaime. Agrarinio sektoriaus aktualijos ir naujovės, kaimo bendruomenių veikla, ne žemės ūkio verslo kaime ypatumai, naudingi patarimai augalų mėgėjams, gamtininko komentarai, užsienio šalių ūkininkų istorijos. Laida ne tik kaimo, bet ir miesto žmonėms. Laida transliuojama darbo dienomis 06.05 val.
Patirtys, kurios gimsta Amatų kalnelyje
2026-05-16 06:01
Kultūra ant stalo: Šilinės bistro istorijos
2026-05-15 12:35
Ministerijos mėšlu apkratytos nebuvo, mat suskubo patenkinti ūkininkų reikalavimą
2026-05-15 03:07
Lietuvoje elninių gyvūnų augintojai išgyvena nuosmukį
2026-05-14 03:07
Pirkėjai nusiteikę pieno produktus pirkti tiesiai iš ūkininkų
2026-05-13 03:07
Jaunų šeimų bendruomenė tapo paskata grįžti į gimtinę
2026-05-12 03:07
Ūkio išgyvenimo strategija: visada būti pasiruošus krizei
2026-05-11 03:07
Laukuose ir soduose karaliauja tulpės
2026-05-08 03:07
Ūkininkams – daugiau galimybių diegti trumpąsias grandines
2026-05-07 03:07
Grybų dvaro arklidėse - tik laimingi žirgai
2026-05-06 03:07
Nori laistyti laukus – skaičiuok upės tėkmės greitį
Pastaraisiais metais sausra dirvose – įprastas reiškinys. Auginantys uogas ar daržoves ūkininkai turi laistyti laukus, kitaip – derliaus nebus. Naudojantys paviršinį vandenį turi išsiimti leidimą. Sunaudojantys daugiau nei 50 kubų per parą, privalo atlikti ir poveikio gamtai vertinimą. Ūkininkas iš Šiaulių rajono Julius Šateika sako, kad tai perteklinis reikalavimas. Jam tenka samdyti įmonę, kuri skaičiuoja net upės tėkmės greitį ir sumokėti už paslaugas tūkstančius eurų.
„Paulikų levandų idilė“ – taip pavadintą kaimo turizmo sodybą prieš trejus metus įkūrė Živilė Dyglienė su draugu Stasiu Šilalės rajone Šakėnų kaime. Šiame kaime anksčiau gyveno jos tėtis. Teko iš pagrindų tvarkyti dar praėjusiame šimtmetyje statytą rastinį namą, planuoti kitus trobesius. Dirbami plotai buvo apsodinti, šiltuoju metų laiku čia mėlynuoja levandos, katžolės, juozažolės. Kiekvieną sodybos svečią pasitinka garsūs paukščių ir kitų gyvūnų balsai.
Iš miesto į kaimą. Eglė Makselytė prieš 20 metų iš sostinės persikėlė į nuošalų Kazimieravo kaimą Varėnos rajone. Apleistoje sodyboje, kurioje keletą dešimtmečių niekas negyveno, buvo daug darbo tvarkant šabakštynus. Vis dėlto, reikėjo nepakenkti aplinkai, atverti jos privalumus ir atskleisti gydomąjį poveikį žmogui. Pamažu planuota vasaros stovykla peraugo į pavyzdinę sodybą, pavadintą „Eglės holosodai“, kurioje taikaus sugyvenimo su gamta mokosi kiti žmonės.
Ved. Regina Montvilienė
Susiję žanrai
Kitos nuorodos: