Šviesi ateitis
Šį tekstą galėjo parašyti ir dirbtinis intelektas. Įdomu, kaip? „Šviesi ateitis“ – laida apie naujausius mokslo atradimus ir išradimus, kurie keičia mūsų dabartį ir kuria ateitį. Karščiausias tendencijas padeda gvildenti Lietuvos ir užsienio ekspertai. Laida skirta ir aktyviai įsitraukusiems į naujųjų technologijų pasaulį, ir tik smalsaujantiems, kas laukia horizonte. Laidą veda žurnalistė Karolina Panto, klausykite pirmadieniais 10.05 val. per LRT KLASIKĄ.
Mokslo pasaulio naujovės: nuo dirbtinio intelekto iki kosmoso pasiekimų
2025-06-09 07:05
DI inovacijos neregiams ir kaip kelionės padeda pasiekti ilgaamžiškumą
2025-06-02 07:05
Iš salotos apie mėsainį nesužinosi arba ką padeda suprasti multiomika?
2025-05-26 07:05
Ką atskleidžia mūsų veidai?
2025-05-12 07:05
Vaizdo žaidimai ir metavisata: kultūros dalis ar skelbimų lenta?
2025-05-05 07:05
„Hubble“ teleskopo 35-metis kosmose ir nauja vakcina nuo tuberkuliozės
2025-04-28 07:05
Baisiųjų vilkų „atkūrimas“ ir kaip apgauti smegenis mokantis užsienio kalbų
2025-04-14 07:05
Populiacinis biobankas: kaip anksčiau ir tiksliau diagnozuoti ligas?
2025-04-07 07:05
Kaip Žemėje atsirado gyvybė ir jos paieškos kosmose
2025-03-31 07:05
Kaip nugaišusi antis atnešė „Šnobelio“ premiją ir kitos alternatyvos „Starlink“
2025-03-24 08:05
Kaip Žemėje atsirado gyvybė ir jos paieškos kosmose
Vaikystėje mokslininkas Victor Ambros domėjosi astronomija, netgi pats sukonstravo teleskopą. Tačiau vėliau netikėtai pasuko į mikropasaulį. Atradęs genus reguliuojančias molekules mikroRNR, pernai mokslininkas pelnė Nobelio premiją fiziologijos ar medicinos srityje. Su konferencijoje „The COINS“ viešėjusiu mokslininku pasikalbėjo Elizabet Beržanskytė.
Dar vienas „The COINS“ konferencijoje apsilankęs tyrėjas – Italijos nacionalinio astrofizikos instituto astrobiologas ir planetų tyrinėtojas Giovanni Poggiali. Jis tyrinėja, kokį vaidmenį gyvybės atsiradime turi mineralai. Su mokslininku daugiau pakalbėjome apie jo darbus, taip pat – apie gyvybės atsiradimą Žemėje ir jos paieškas kosmose. Bei kodėl, jo manymu, dabar svarbiausia tyrinėti Marsą ir ledinius planetų palydovus.
Ved. Karolina Panto
Susiję žanrai
Kitos nuorodos: