Odisėjos

Marija įgyvendino savo svajonę ir studijavo gamtos mokslus Paryžiuje. Ji buvo taip įsitraukusi į tyrimus, kad net sapnuodavo juos naktimis. Tyrinėdama urano spindulius ir radioaktyvumą, kartu su savo vyru Pjeru Kiuri padarė svarbių atradimų. Už savo mokslinius pasiekimus ji pelnė prestižinę Nobelio fizikos premiją!

1890-aisiais Marija išvyko į Paryžių studijuoti fizikos ir matematikos.

Marija aistringai domėjosi mokslu. Ji taip troško atradimų, kad nuo ryto iki vakaro nieko kita neveikdavo, kaip tik mokydavosi ir stengdavosi įsiminti tūkstančius formulių!

Būtent tais metais ji susipažino su savo būsimu vyru Pjeru Kiuri. Jis taip pat buvo mokslininkas. Juodu siejo bendra aistra, dėl kurios jų bendras gyvenimas buvo be galo įdomus. Pjeras prisidėjo prie jos tiriamojo darbo.

Marija susižavėjo keistais spinduliais, kuriuos skleidė sunkusis metalas uranas. Šie galingi nematomi spinduliai, kuriuos 1896-aisiais atrado didysis prancūzų mokslininkas Anri Bekerelis, yra ypatingi: jie susikuria patys!

Savaime susidarantys spinduliai! Kaip tai įmanoma? Iš kur jie atsiranda? Taip Marija išsirinko savo disertacijos temą! Ji pradėjo nuo klausimo, ar gamtoje yra kitų elementų, kurie gamina šiuos keistus spindulius. Tyrinėdama tamsią uolieną, vadinamą uranitu, ji atrado du naujus elementus: polonį ir radį! Jų spinduliai dar galingesni už urano spindulius.

Pasidairysime po Marijos ir Pjero Kiuri laboratoriją, kurioje buvo atliekamas išties titaniškas darbas. Kelerius metus jie drauge dirbo prie radioaktyvumo tyrimų. Su mėgintuvėliais rankose tapsime šio įspūdingo ir nepaprasto nuotykio liudininkais!

Paklausykime, kaip Marija Kiuri prisidėjo prie mokslo pažangos!

Parengta pagal „France Inter“ tinklalaidę „Les Odyssées“.

Teksto autorė Laure Grandbesançon

Vertėja Marija Bogušytė

Redaktorius Vaidotas Montrimas

Pasakotoja Benita Vasauskaitė

Vaidina Judita Urnikytė, Vaidotas Žitkus

Garso režisierė Sonata Jadevičienė

Dailininkė Milda Kargaudaitė