Parodų rūmai
Nuo tada, kai 1907 m. Vileišių rūmuose buvo surengta pirmoji lietuvių „dailos“ paroda, pasikeitė ir kūrybos sąlygos, ir pats menas, ir jį nusakantis žodynas. Galbūt kalbėjimas apie meną, diskusijos apie kūrybą ir kuravimą padėtų į parodas pažiūrėti kaip į originalius pasakojimus, esančius kur kas arčiau nei mums atrodo? LRT Klasikos laida „Parodų rūmai“ po svarbias, kontroversiškas, tendencijas diktuojančias ar pražiūrėtas parodas kviečia pasivaikščioti su menotyrininkais ir menotyrininkėmis, meno istorikais ir istorikėmis, kritikais ir kritikėmis, kurių įžvalgos, vertinimai ir keliami klausimai išryškina parodų svarbą, kontekstą, problematiką, o gal veikia kaip parodos skaitymo instrukcija. Laidos klausykite kas antrą šeštadienį 10.05 val. per LRT KLASIKĄ. Laidos vedėja Jogintė Bučinskaitė.
Paroda apie mokslo ir technologijų istoriją. Per plauką nuo Nobelio, bet kas nepapasakota?
2026-10-31 08:05
Namų ir parodų ruoša: kaip tvarkosi Sapiegų rūmai ir mes netvarkingame pasaulyje?
2026-10-17 07:05
Dėl skonio nesiginčijama? Apie meno stereotipus, išmanymo kainą ir kritikų žodžio vertę
2026-10-02 16:00
„Editorial“ 10-metis ir paroda apie atmintį: muilo vitražai ir močiutę apsėdęs akmuo
2026-09-19 07:05
Padauža meno vasara: Landzbergas, Duonis, katės ir liūtai, pasakos ir trumpa atmintis
2026-09-05 07:05
Paroda po agroplėvele: „Sodininkų mugėje“ – apynys, dilgėlė ir menas, užaugęs sode
2026-05-23 07:05
Su „Gen Z“ viskas „ok“, su MO paroda apie ją – ¯\(ツ)/¯
2026-05-09 07:05
Kūrybos sūpynės ar intymumo slėpynės? Kritiškai apie ilgai lauktą Šontos retrospektyvą
2026-04-25 07:05
Kūryba kaip gyvenimo pigmentas. Apie akmenis, spalvas, abstrakciją ir lėtą laiką parodose
2026-04-11 07:05
Paroda apie Kernagį – nostalgiška kelionė po artisto kambarius ar neiššovęs konfeti?
2026-03-28 08:05
Verkėm, valgėm ledus, tikėjom pasakom. Paroda apie vaikystę vėlyvuoju sovietmečiu
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinyje – Kauno paveikslų galerijoje veikia paroda „Pasaka“. Vaikystė Lietuvoje vėlyvuoju sovietmečiu“. Viena iš ekspozicinių salių skendi gelsvoje sapno šviesoje, o joje išrikiuotos lovelės primena apie neretai darželyje patirtą šiurkščią prievartą miegoti saldaus pietų miegelio. Vaikystė sovietmečiu – keistų paradoksų pilnas laikas, kai valgai ledus, bet į juos byra pamotės skriaudžiamos našlaitės Sigutės ašaros, kurias monumentaliame Kauno kavinės „Pasaka“ vitraže įamžino menininkė Filomena Ušinskaitė. Trikampiai legendinės kavinės vitražai parodoje tampa portalais į aną aštrių kampų laiką ir jo priminimus. Tai metas, kai kiemai klegėjo nuo žaidžiančių vaikų ir pavojingų jų žaidimų, kai žaislų daktaras rūpestingai gydė lėles ir meškinus, bet tikrose gimdyklose vaikai ir jų mamos tebuvo ideologinės sistemos prižiūrimi kūnai. Ši paroda – atminties ir refleksijos pratimas, parodantis jautrumo, empatijos, užuojautos, ryšio, atsparumo pažangą; klausiantis, kaip vaikiško nepaklusnumo pilni mažieji žmonės tilpo paklusnumo iš visų reikalaujančioje sistemoje, o kaip ją kartais griovė, to net nesuprasdami. Apie parodoje konstruojamą vaikystės pasakojimą kalbamės su meno kritike, tyrėja, parodų kuratore, menotyrininke dr. Linara Dovydaityte ir Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoju, istoriku, rašytoju dr. Zigmu Vitkumi.
Ved. Jogintė Bučinskaitė
