Laidos apie muzikąDaugiau

53 min.

Įgarsintas vaizdas

Laidoje analizuojamas vienas svarbiausių kino elementų – muzika. Ji pasirenkama dėl išskirtinio garso takelio bei neeilinių sprendimų kino muzikos istorijoje. Kaip bendradarbiauja filmų režisieriai ir kompozitoriai? Kaip ir pagal ką parenkami jau sukurti muzikos kūriniai? Laidoje „Įgarsintas vaizdas“ nagrinėjami pokyčiai kino muzikos istorijoje, aiškinamasi, kaip gimsta novatoriški sprendimai ir kokios priemonės naudojamos filmų garsiniam takeliui sukurti. Laida transliuojama trečiadieniais 13.05 val.

Epizodas

Kalėdinė S. Kubricko provokacija filme „Plačiai užmerktos akys“

Geriausia šventinė muzika pačiam „Blogiausiam Kalėdų seneliui“.

2024-12-25 11:05

54 min.

Kalėdinis bet netipinis rež. R. Harlino „Ilgas bučinys nakčiai“

2024-12-18 11:05

53 min.

Kalėdinė S. Kubricko provokacija filme „Plačiai užmerktos akys“

2024-12-11 11:05

53 min.

Dvilypis garso takelis, besišaipantis iš niūraus kino ir svarbiausių švenčių.

2024-12-04 11:05

51 min.

M. Scorcesės filosofavimas prarasto ir pagoniško rojaus temomis filme „Kazino“

2024-11-27 11:05

53 min.

Šiuolaikinis feminizmas, pamaitinas steroidais ir synthwave'u

2024-11-20 11:05

54 min.

Kantri muzikos lydimas uždraustas, bet geriausias „Paskutinis kino seansas”

2024-11-13 11:05

53 min.

Audiovizualinis F. Kafkos siaubas ir poetika „Scanoramoje“

2024-11-06 11:05

53 min.

Trys lietuviški filmai ir novatoriški sprendimai, žymintys kino muzikos kismą

2024-10-30 11:05

53 min.

Keli J. Greenwoodo dešimtmečiai kine ir keliolika išskirtinių garso takelių

2024-10-23 10:05

53 min.

Laidos apie muziką2024-12-11 11:05

Kalėdinė S. Kubricko provokacija filme „Plačiai užmerktos akys“

132

53 min.

Tarp netipinių kalėdinių filmų ir jų muzikos išsisikiria prieš ketvirtį amžiaus sukurtas paskutinysis Stenlio Kubricko – „Plačiai užmerktos akys“, kuris tapo 1999-ųjų kalėdinių filmų hitu, nors temos, kurias plėtoja režisierius, atrodo, ne viesai šventiškos. Režisierius erotiniame trileryje tyrinėja blogąsias žmogaus puses, intymius santykius ir su savo juodu humoru šiek tiek šaiposi iš tipinių švenčių, jų simbolikos ir keičia juos pagoniškais atributais bei apeigomis. Provokuodamas personažus, naudoja muzikinių kūrinių pavadinimus kaip slaptažodžius, o žiūrovą vilioja ištaigingais, tačiau ironiškais valsais, skverbiasi į pasąmonę religine muzika ir šaipsoi iš tradicija tapusios komercinės kalėdinės nuotaikos „senomis geromis“ dainomis.

Ved. Ieva Buinevičiūtė