Laidos apie muzikąDaugiau

53 min.

Įgarsintas vaizdas

Laidoje analizuojamas vienas svarbiausių kino elementų – muzika. Ji pasirenkama dėl išskirtinio garso takelio bei neeilinių sprendimų kino muzikos istorijoje. Kaip bendradarbiauja filmų režisieriai ir kompozitoriai? Kaip ir pagal ką parenkami jau sukurti muzikos kūriniai? Laidoje „Įgarsintas vaizdas“ nagrinėjami pokyčiai kino muzikos istorijoje, aiškinamasi, kaip gimsta novatoriški sprendimai ir kokios priemonės naudojamos filmų garsiniam takeliui sukurti. Laida transliuojama trečiadieniais 13.05 val.

Epizodas

Trys lietuviški filmai ir novatoriški sprendimai, žymintys kino muzikos kismą

Geriausia šventinė muzika pačiam „Blogiausiam Kalėdų seneliui“.

2024-12-25 11:05

54 min.

Kalėdinis bet netipinis rež. R. Harlino „Ilgas bučinys nakčiai“

2024-12-18 11:05

53 min.

Kalėdinė S. Kubricko provokacija filme „Plačiai užmerktos akys“

2024-12-11 11:05

53 min.

Dvilypis garso takelis, besišaipantis iš niūraus kino ir svarbiausių švenčių.

2024-12-04 11:05

51 min.

M. Scorcesės filosofavimas prarasto ir pagoniško rojaus temomis filme „Kazino“

2024-11-27 11:05

53 min.

Šiuolaikinis feminizmas, pamaitinas steroidais ir synthwave'u

2024-11-20 11:05

54 min.

Kantri muzikos lydimas uždraustas, bet geriausias „Paskutinis kino seansas”

2024-11-13 11:05

53 min.

Audiovizualinis F. Kafkos siaubas ir poetika „Scanoramoje“

2024-11-06 11:05

53 min.

Trys lietuviški filmai ir novatoriški sprendimai, žymintys kino muzikos kismą

2024-10-30 11:05

53 min.

Keli J. Greenwoodo dešimtmečiai kine ir keliolika išskirtinių garso takelių

2024-10-23 10:05

53 min.

Laidos apie muziką2024-10-30 11:05

Trys lietuviški filmai ir novatoriški sprendimai, žymintys kino muzikos kismą

53 min.

Kino muzikos Sovietų Lietuvoje pradininkai Balys Dvarionas ir Eduardas Balsys 6-ojo dešimtmečio kiną užpildė dainomis, melodijomis, kurios, galima sakyti, buvo sukonstruotos ir paplitusios liaudyje. Jei tuo metu buvo būtinas muzikos melodingumas ir žanrų įvairovė, nors E. Balsys jau kūrė individuealesnę kino muziką, tai 8-ojo dešimtmečio viduryje pasirodžiusio miuziklo „Velnio nuotaka“ muzikos autorius V. Ganelinas filmą vadino ritmo opera, kurioje transformuota lietuvių mitologija. 9-ajame dešimtmetyje J. Širvinskas kartu su A. Puipa atsisakė melodinių linijų, labiau pasitikėdami aplinkos garsais ir iš jų vystomais muzikiniais peizažais.

Kino kūrėjų pasakojimų koliažas sukurtas remiantis festivalio „Scanorama“ programa „Atvira Lietuvos kino istorija“, kurioje trys filmai – „Adomas nori būti žmogumi“, „Velnio nuotaka“ bei „Moteris ir keturi jos vyrai“. Šie filmai žymi tris skirtingus sovietų Lietuvos kine laikotarpius ir stilistinius lūžius bei transformacijas kino muzikoje.

Ved. Ieva Buinevičiūtė