Lėto maisto kultūra
„Lėto maisto kultūra” - tai kelionė per skanaus, sezoniško, kokybiško ir sveiko maisto labirintus. Visi žinome, jog turėtume mėgautis tik ekologišku, pilnaverčiu, vitaminais ir mineralais praturtintu maistu. Tačiau, ar mokame atpažinti kokybiškus produktus? Kas lemia skonį ir gerąsias savybes? Ar tiesa, jog sveikas maistas yra nuobodus, neskanus ir brangus? Kaip savo valgymo patirtį praturtinti skaniais, gurmaniškais, o svarbiausia, sveikais produktais? Ar gera pica blogiau, už beskones prekybos centro salotas, o brangus parmezanas geresnis, už šviežią varškės sūrį, spaustą su meile? Ar sunku tikro maisto rasti Lietuvoje ir kas jį užaugina? Į šiuos klausimus atsakymų ieškos laidos vedėjai Paulius ir Simona, lankydami nedidelius ūkius, maisto gamintojus, kalbindami mokslininkus, dietologus, mitybos ir žemdirbystės ekspertus.
Pusantrų metų kelionė, atskleidžianti lietuviškos gastronomijos subtilybes
2025-12-28 14:05
Ūkininkas: augantį daržovių krepšelių poreikį lemia greitėjantis gyvenimo tempas
2025-12-21 14:05
Rankų darbo koldūnus gaminančios ukrainietės: žmonės dėkoja, kad pakeitėme jų gyvenimus
2025-12-14 14:05
Žolininkė Renata Fediakinienė: acto gamyba – tai mokslas, apie kurį žinių turime mažai
2025-12-07 14:05
Žiediniu principu veikiančio ūkio augalininkystės vadovas: bulvė nelygu bulvei
2025-11-30 14:05
Japoniškų onigirių užkandinę atidariusi Agata: jie prie mūsų šeimos stalo atnešė taiką
2025-11-23 14:05
Praeityje per daug sveikai besimaitinusi šefė Aida Čepukaitė: patyriau emocinių problemų
2025-11-16 14:05
Žižiai Druskininkuose suburia gero maisto mėgėjų bendruomenę: į turgų – kaip į bažnyčią
2025-11-09 14:05
Prieskonių butiką atidariusi Agnė: milžiniškas skirtumas gaminti su šviežiais prieskoniais
2025-11-02 14:05
Legendinius Rokiškio saldainius atkūrusios Aušrytė ir Simutė: dabar jaučiamės gyvos
2025-10-26 14:05
Prancūzas, kepantis duoną Lietuvos kaime: nereikia pamiršti, kad duona ateina iš žemės
Duona prasideda nuo grūdo, kurį reikia užauginti, sumalti ir tik tada galima kepti. Vadinasi, iš kepalo turi išgyventi ūkininkas, malūnininkas ir kepėjas. Šios laidos metu išgirsite apie duoną, kuri kapama lietuviškos ir prancuziškos bendrystės dėka. Laidos pradžioje lankėmės Lazdijų rajone, kur ūkininkė Agnė Juknevičienė augina ekologiškus rugius ir čia pat vietoje juos mala akmeninėmis girnomis. Po trumpo pokalbio su ūkininke, vykome į Vilniaus rajoną, kur kepykloje „Tikra duona“ lietuvišką duoną su prancūzišku dūmu kepa vilnietė Ula Zaleskytė ir prancūzas Thomas Divier. Duoną jie kepa tik iš ekologiškų, Lietuvoje augintų miltų, nenaudoja cukraus, konservantų, mielių, saldiklių, salyklo, dažiklių ir kitų priedų. Tešlą minko rankomis senovinėje geldoje. Thomas ir Ulos klausėme: kodėl prancūziškai lietuviška šeima nusprendė savo verslą pradėti Lietuvoje.
Kalbėjome apie ekologiškos duonos kelią, kuris sudėtingas, bet labai svarbus ir prasmingas. Aptarėme pagarbą ne tik maistui, bet ir žemei kurioje jis auga. Thomas sako, kad kai mūsų nebebus - liks žemė, kurią perduosime savo vaikams, todėl svarbu ja rūpintis. Šis tvarus požiūris - teisingos maisto kultūra pagrindas.
Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis
Kitos nuorodos: