Kalbos rytas
„Kalbos rytas“ – apie lietuvių kalbą ir ja kalbančius žmones. Naujos, kartais netikėtos temos – nuo tinklalaidžių ir filosofinio teksto kalbos iki dirbtinio intelekto. „Kalbos rytas“ kviečia įsitraukti į pokalbį apie mūsų kalbą ir su ja susijusius kultūrinius reiškinius. Vedėjai Gintarė Mockė ir Tomas Riklius.
Lietuviškai laisvai kalbantis britas: norėjau mokėti kalbą, nes čia nesu turistas
2026-04-22 04:33
Profesorė Genovaitė Dručkutė apie mistišką Oskaro Milašiaus pasaulį
2026-04-15 04:42
„Užkrito“ žodis: kas įvyksta mūsų smegenyse?
2026-04-08 04:41
Inga Daraškienė: lotynų kalba Vilniaus viešosiose erdvėse dažnesnė nei lenkų
2026-04-01 04:33
Pavydėtų net „influenceriai“: Ulvydo kalbos valandėlių fenomenas
2026-03-25 06:24
„Moterys tai sieja su patogumu“: apžvelgė lietuvių pavardžių galūnių tendencijas
2026-03-18 05:31
Literatūrologė Ž. Kolevinskienė: moksleiviams literatūroje žodis „rūta“ – nebesuprantamas
2026-03-11 05:41
Dr. Jurga Jonutytė apie stringančius pasakojimus apie save
2026-03-04 05:42
Prof. K. Zaleckis: Kiekvienas žodis karo architektūroje yra modelis
2026-02-25 05:34
2025 m. vardų tendencijos: vardai trumpėja ir originalėja
2026-02-18 05:32
Kodėl „selfis“ tapo asmenuke, o „afterpartis“ „dūzgėmis“?
„Selfis“ ar „afterpartis“ lietuvių kalboje seniai rado atitikmenis – „asmenukė“ ir „dūzgės“. Nuo 2011 m. šalyje kaupiamas Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas, kuriame – tūkstančiai tokių ir panašių naujų žodžių. Kai kurie mūsų kalboje pritampa nesudėtingai, kiti lieka buitinėje kalboje arba visai nepritampa. Duomenyno iniciatorė Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Rita Miliūnaitė pasidalijo, kas gali lemti, kad naujas žodis lietuvių kalboje prigyja, o kada tampa tiesiog trumpalaikiu juokeliu.
Ved. Gabrielė Kloniūnaitė
Kitos nuorodos: