Vienkartinė planeta
Laida apie tokį gyvenimą planetoje, kad jos išteklių užtektų visiems. Pokalbiuose ir pasakojimuose su įvairių sričių ekspertais autorės analizuoja žmogaus poveikį aplinkai ir ieško sprendimų pasaulinei ekologinei krizei suvaldyti. Nuo 2002 metų rengiama pirmoji Lietuvoje aplinkosaugos temų radijo laida įvertinta ne vienu žurnalistiniu apdovanojimu už profesionalumą ir temų išskirtinumą Lietuvoje ir užsienyje. Laida transliuojama pirmadieniais 16.30 val.
Lietuvos botanikai: esame mūsų šalies gamtos patriotai
2026-04-27 13:30
Rachel Carson – rašytoja, davusi pradžią aplinkosaugos judėjimui Jungtinėse Valsijose
2026-04-20 13:30
Kai filmo personažais tampa mikrogrybai
2026-04-13 13:30
Laimos Dzigaitės žolynų grafika
2026-04-06 13:30
Kodėl svarbu oro erdvę irgi matyti kaip ekosistemą?
2026-03-30 13:30
Naujasis miškų įstatymas: ko siekia skirtingos interesų grupės?
2026-03-23 14:30
Klausytis, ar pradeda kalbėti ledas
2026-03-09 14:30
Kodėl Grenlandijos ateitis – ir mūsų ateitis?
2026-03-02 14:30
Gytis Valaika apie netikėtai į Lietuvą grįžusią šaltą žiemą ir kovą su sąmokslo teorijomis
2026-02-16 14:30
Kas daro įtaką Lietuvos miškų politikai?
2026-02-09 14:30
Kaip Kuršių neriją keičia klimato kaita?
„Nėra taip, kad žmonės, atvykę iš kito pasaulio krašto sako jums, ką daryti. Šiuo atveju jie sako: štai sisteminis ir greitas būdas, kurį galite pritaikyti tam, kad patyrinėtumėt, kaip klimato kaita gali paveikti jūsų pasaulio paveldo objektą“, – taip drauge su kolega Scottu Herronu prieš keletą metų sukurtą tarptautinę klimato kaitos pažeidžiamumo indekso nustatymo metodiką (angl. Climate Vulnerability Index, CVI) pristato ilgametis UNESCO pasaulio paveldo vietovių apsaugos ekspertas Jonas Day.
Šie du Australijos mokslininkai rugpjūčio pabaigoje Lietuvos specialistams Smiltynėje vedė dirbtuves apie Kuršių nerijos pažeidžiamumą klimato kaitai. Derindami ekspertines ir bendruomenės žinias jie padėjo išskirti pagrindines klimato grėsmes ir jų pasekmes vietovei, taip pat vietos gyventojų gebėjimą reaguoti ir prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkos ir gyvenimo sąlygų.
„Tokio projekto Lietuvoje dar nebuvo ir mes tikimės, kad šios mokslinės dirbtuvės duos pavyzdį ir kitoms paveldo vietovėms imtis panašių veiksmų“, – sako Kuršių Nerijos nacionalinio parko specialistė Justė Zavišaitė. Pasak jos, dirbtuvių rezultatus tikimasi integruoti į šiuo metu rengiamą Kuršių nerijos valdymo planą.
Bet dirbtuvėse dalyvavęs Vilniaus universiteto profesorius Egidijus Rimkus sako, kad šių dirbtuvių rezultatus bus galima vertinti teigiamai tik tada, kai jie virs konkrečiais veiksmais. „Paprastai planai yra gražūs, bet kai pradedi skaičiuoti viščiukus, pamatai, kad norėtųsi, kad būtų padaryta daugiau“, – pabrėžia klimatologas.
Kas laukia Kuršių nerijos klimato kaitos akivaizdoje ir kaip galime apsaugoti šį unikalų kraštą?
Autorė Vaida Pilibaitytė
Kitos nuorodos: