Už Vilniaus

„Žmonėms iš tikrųjų buvo labai įdomu. Visi vaikščiojo, žiūrėjo. Man tai buvo tikrai toks atradimas, kad čia tiems žmonėms tiek įdomu", – sako 35-erių Anžela Gan-Kanapinskienė, kuri su vyru ir dukrele prieš trejus metus iš Kauno atsikraustė į vienkiemį Kaišiadorių rajone.

Netrukus Anžela Vilūnų kaimo bendruomenės namuose įkūrė savo dirbtuves, kuriose iš odos siuva kokybiškas rankines, kuprines, kitus mažmožius, visa tai parduoda ten pat Vilūnuose arba internetu. Būtent čia vietos žmonės ir užsuka pasmalsauti.

„Man labai svarbus tas mažesnis vartojimas. Atsakingas vartojimas. Ir ta trumpa grandinė, kai aš čia pagaminu ir galiu žmogui iškart atiduoti arba nusiųsti paštomatu, yra labai gerai. Niekur toli nereikia vežti iš kažkur, iš Kinijos, ta prekyba yra labai teršianti gamtą. O čia – ilgaamžis dalykas ir viskas vietoje“, – pabrėžia kūrėja.

Anželos šeima šiaip gyvenimu Lietuvoje patenkinta – žavi kūrybos laisvė, galimybės, bet turi ir pastabų.

„Vis tiek Lietuva – atvira galimybėms, aš manau. Ką sugalvojai – gali tą ir daryti. Gali važiuoti kur nori, gali būti čia ir daryti savo, eksportuoti savo gamybą. O kliūva per dideli mokesčiai ir kad viskas brangu, labai aukštas pragyvenimo lygis“, – svarsto iš Kauno į vienkiemį Kaišiadorių rajone neseniai persikrausčiusi amatininkė Anžela Gan-Kanapinskienė.

Ved. Edvardas Kubilius