Žydintis sodas
Esant didžiuliam gyvenimo tempui, sodo kūrimas yra ta akimirka, kai galima stabtelti, prisiliesti prie gamtos, pasisemti ramybės bei atgaivos. Ir nesvarbu kur gyvename – sodyboje su didele teritorija ar keleto arų sklypu, gi dažniausiai norime, kad akį džiugintų darni aplinka, įvairiaspalviai gėlynai, o galbūt vis sukame į balkoną laistyti savo raustančių pomidorų lysvę. Laida radijo klausytojams padės rasti įvairiausius sodo ir daržo sprendimus, o praktiniai specialistų, ekspertų ar tiesiog patyrusių sodininkų patarimai prisidės, kad auginti būtų kuo paprasčiau. Tiesiog – sodinu ir auginu! Ved. Arneta Matuzevičiūtė.
Egzotiką keičia senieji augalai: į želdynus grįžta rūtos, paparčiai, poetiniai narcizai
2026-05-31 13:05
Alyvos – kalnų augalai, mėgstantys saulę ir genėjimą
2026-05-24 13:05
Keliones dviračiu programuotojas iškeitė į daržą bute ir riešutmedžių ūkį
2026-05-17 13:05
Ilgaamžio Leonardo gyvenimo variklis – rožių auginimas
2026-05-10 13:05
Norint sakuras auginti sode, reikės daugiau vietos
2026-05-03 13:05
Susikurtas sodas turi tikti ir džiuginti kaip tinkamas rūbas
„Dažniausia problema, kai žmonės bando supirkti gražiausius augalus po vieną ir susodina į veją, neįvertinę, kokio dydžio augalas bus po dešimties metų, kaip ta kompozicija bendrai atrodys“, - esmines naujakurių klaidas vardija kraštovaizdžio architektė Loreta Poškienė. Anot jos, vienas svarbiausių dalykų yra sukomponuoti augalus taip, kad pagrindinė struktūra iš medžių ir krūmų būtų stabili, o gėlynai ir jų kompozicijos – keičiamos. „Sodo dvasia gyvena dideliuose medžiuose“, - savo sode pasisodinti medžių kviečia Artūras Poškus, kraštovaizdžio architektas, ir priduria, kad kuo medžiai didesni ir senesni, tuo sodas įspūdingesnis ir smagesnis.
Ar įmanoma susikurti jaukią ir funkcionalią aplinką taip, kad vėliau nereikėtų nieko taisyti? Kaip nepridaryti klaidų formuojant savo sodą ir želdynus laidoje „Žydintis sodas“ pataria kraštovaizdžio architektai Loreta ir Artūras Poškai.
Ved. Nijolė Dvarionaitė
Susiję žanrai
Kitos nuorodos: