Gyvenimo citrinos
Pamenat garsųjį posakį – kai gyvenimas pameta jums citriną, spauskite iš jos limonadą. Laidos pašnekovai atvirauja, ką jie darė su savosiomis „gyvenimo citrinomis“ , kaip užklupus sunkumams ieškojo ir rado būdų pakilti, atsitiesti, pradėti rašyti naują skyrių savo gyvenimo istorijoje. Laida transliuojama penktadieniais 12.12 val.
Sūnų su cerebriniu paralyžiumi auginanti Vaida: noriu laužyti mitą, kad gyvenimas baigėsi
2026-05-22 10:05
Ieva su širdies stimuliatoriumi gyvena nuo 15 metų: pradžioje tiesiog suskaudo koją
2026-05-15 10:05
Krepšinio aukštumų siekęs Laurynas Jacevičius: tik gavęs traumą supratau, kad einu ne ten
2026-05-08 10:05
Vaikystėje diabetu susirgusi Aistė: šiandien nuo piršto badymo gelbsti technologijos
2026-05-01 10:05
Pareigas banke dėl išsvajotos kulinarijos palikusi Aistė: buvo apėmusi panika
2026-04-24 10:05
Su onkologine liga kovojanti Aida: kol kas laimingo bilieto neturiu, bet labai stengiuosi
2026-04-17 10:05
Darius numetė 110 kg: tai buvo mirties ir gyvybės klausimas
2026-04-10 10:05
Sūnų su Dauno sindromu auginanti Gabrielė: pradžia buvo sunki, bet tai man dovana
2026-04-03 10:05
Agnė apie savo OKS: mirtinai bijojau perėjų, maisto gaminimo ir kitų paprastų dalykų
2026-03-27 11:05
Agresyviai vėžio formai nepasiduodanti Rasa: jau buvau tapusi 90-mečiu žmogumi
2026-03-20 11:05
Močiutės slaugą motina užkrovė Mildai: neturėjau vaikystės, ištisai skalbdavau paklodes
Apie tai, kad juodvi su mama visą gyvenimą siejo toksiški santykiai, Milda Matulaitytė-Feldhausen suvokė tik jau būdama keturiasdešimties. Atsitiktinis pokalbis su bičiuliu suveikė kaip žadintuvas, kad tai, kaip su ja elgėsi mama, nebuvo adekvatu ar normalu. Nebuvo apkabinimų, žodžių „pasiilgau“, galimybės tiesiog būti vaiku, tik darbai ir užduotys – nuo sekinančio slaugymo kūno nevaldančios močiutės iki aplanko su užrašu „darbai Mildai“, kuris ją pasitikdavo grįžus iš studijų vietoje šilto apsikabinimo. Mildai nebuvo leidžiama tiesiog būti, ji turėjo funkcionuoti, nešti naudą.
Pokalbis apie tai, kaip sunku buvo gyventi tokiame ryšyje, ir kaip nelengva sąmoningai atsigręžti į save ir pamatyti žmogų, o ne darbams užprogramuotą mašiną.
Ved. Lavija Šurnaitė
Susiję žanrai
Kitos nuorodos: