Radijo byla
Kaip elgtis gavus pirmąjį šaukimą į teismą arba antstolio raginimą? Ką derėtų žinoti apie pirkimo pardavimo sutartis, savo teises susidūrus su pareigūnais ar kelią tvora užtvėrusiu kaimynu? Teisininkų patarimai pačiose įvairiausiose gyvenimiškose situacijose. Laida transliuojama antradieniais 14.05 val.
Siūlo prekių taisymą vietoje keitimo: naujos pardavėjų pareigos ir vartotojų teisės
2026-04-28 12:15
Naujas pacientų skundų nagrinėjimo tvarka: kas keičiasi?
2026-04-28 11:55
Rizikos laiku neregistravus intelektinės nuosavybės
2026-04-28 11:05
Palikimas su skolomis: kada verta priimti, o kada geriau atsisakyti?
2026-04-21 11:05
Vaizdo kameros ir asmens duomenų apsauga:kokiais atvejais reikės poveikio vertinimo?
2026-04-14 14:05
Kas nutinka, kai baigiasi autorių teisių apsauga?
2026-04-14 13:59
Galimai neteisėti valstybės ar savivaldybės veiksmai: kokią žalą galima atgauti?
2026-04-14 11:05
Darbdavys pakeitė darbo sąlygas? Reaguoti reikia nedelsiant
2026-04-07 12:35
Apie „teisinę savigydą“ : ar saugu teisinius klausimus patikėti dirbtiniam intelektui?
2026-04-07 12:30
Kai turtą paveldi nepilnametis: kokias pareigas turi jo atstovai?
2026-04-07 11:05
Radijo byla. Kas gresia už melagingą liudijimą teisme? Kuo nuosprendis skiriasi nuo nutarties?
Bendrinėje kalboje įprasta sakyti, jog teismas paskelbė nuosprendį. Tačiau nuosprendis – tik vienas iš teismo sprendimo terminų. Dar egzistuoja nutartis, nutarimas ar išaiškinimas. Kaip juos atskirti ir kuo jie skiriasi? Paaiškina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja Egidija Tamošiūnienė.
Liudytojų teismui pateikiama informacija apie jiems žinomas nusižengimo byloje nagrinėjamas aplinkybes yra itin svarbi siekiant kiek įmanoma tiksliau atkurti nagrinėjamą įvykį. Dėl šios priežasties, įstatymu yra nustatyta kiekvieno liudytoju apklausiamo asmens pareiga duoti tik teisingus parodymus ar paaiškinimus. Dėl teisingų parodymų davimo liudytojas teisme privalo prisiekti . – O kas gresia už melagingą liudijimą teisme? Komentuoja advokatų kontoros „Marger“ teisininkė, advokato padėjėja Jūratė Tutinienė.
Valstybė kasmet paveldi iki 400 įvairių nekilnojamojo turto objektų, kurių perimti neišreiškia noro velionio įpėdiniai arba tokių tiesiog nėra. Apie 70 proc. šio valstybės paveldimo turto būna su vienokiais ar kitokiais įsiskolinimais. Koks valstybės perimamo turto likimas ir kaip elgis, kai paveldimo turto vertė gali būti mažesnė už skolą? Pokalbis su Turto banko Valstybinių kompetencijų departamento direktoriumi Algirdu Stumbriu.
Ved. Artūras Matusas
Susiję žanrai
Kitos nuorodos: