Radijo byla
Kaip elgtis gavus pirmąjį šaukimą į teismą arba antstolio raginimą? Ką derėtų žinoti apie pirkimo pardavimo sutartis, savo teises susidūrus su pareigūnais ar kelią tvora užtvėrusiu kaimynu? Teisininkų patarimai pačiose įvairiausiose gyvenimiškose situacijose. Laida transliuojama antradieniais 14.05 val.
Siūlo prekių taisymą vietoje keitimo: naujos pardavėjų pareigos ir vartotojų teisės
2026-04-28 12:15
Naujas pacientų skundų nagrinėjimo tvarka: kas keičiasi?
2026-04-28 11:55
Rizikos laiku neregistravus intelektinės nuosavybės
2026-04-28 11:05
Palikimas su skolomis: kada verta priimti, o kada geriau atsisakyti?
2026-04-21 11:05
Vaizdo kameros ir asmens duomenų apsauga:kokiais atvejais reikės poveikio vertinimo?
2026-04-14 14:05
Kas nutinka, kai baigiasi autorių teisių apsauga?
2026-04-14 13:59
Galimai neteisėti valstybės ar savivaldybės veiksmai: kokią žalą galima atgauti?
2026-04-14 11:05
Darbdavys pakeitė darbo sąlygas? Reaguoti reikia nedelsiant
2026-04-07 12:35
Apie „teisinę savigydą“ : ar saugu teisinius klausimus patikėti dirbtiniam intelektui?
2026-04-07 12:30
Kai turtą paveldi nepilnametis: kokias pareigas turi jo atstovai?
2026-04-07 11:05
Kada verta pagalvoti apie ikivedybines ir povedybines sutartis? Ar pirmame aukšte gyvenantys turi mokėti už lifto remontą?
Apie situacijas, su kuriomis susidurti teko ne vienam gyvenančiam daugiabutyje – ginčus dėl administravimo ir bendrųjų patalpų bei bendro naudojimo įrenginių remonto. Butų savininkams, gavus sąskaitas už bendrojo naudojimo patalpų remonto darbus, kyla neaiškumų, ar jie tikrai turėtų mokėti pvz.už namo stogo ar kitos laiptinės balkono remontą. Labai dažnai kyla ir klausimas ar pirmame aukšte gyvenantys turi mokėti už lifto remontą? Apie tokius, kartais ir teismą pasiekiančius ginčus, pasakojaVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė.
Viešojoje erdvėje dažnai išgirstame apie besiskiriančių šeimų vaikų situaciją. Deja, matome, kad dažnokai santuokos nutraukimas tampa ilgu, skausmingu ir teisiškai sudėtingu konfliktu, kurio centre atsiduria būtent vaikai. Šeimos ginčuose, kai kovojama dėl savo gerovės ir tinkamesnių gyvenimo sąlygų, kai dalijamas turtas, pareigos ir sprendžiama dėl vaiko bendravimo tvarkos ar išlaikymo, naudojamos visokios priemonės. O ar pagalvojama kaip šiuose nesutarimuose jaučiasi vaikai? Kiek įmanoma vardan vaikų konfliktą visgi pabandyti išspręsti taikiai? Atkreipdamas dėmesį į šią situaciją, Vilniaus arkivyskupijos Carito mediacijos centras kartu su LRT pradėjo socialinė reklamą „Kalbėkimės, išgirskime, sutarkime.“ Apie vaiko poreikius, jų pažinimą ir išsaugojimą tėvų skyrybų kontekste pokalbyje su Vilniaus arkivyskupijos Carito mediacijos centro „In pace“ vadove, mediatore Ūla Dusevičiene.
Nors vedybinės sutartys populiarėja, Lietuvoje jos dar vis vertinamos pakankamai prieštaringai. Teisininkai sako, kad vedybinių sutarčių sudarymas gali padėti jaustis saugiau, tačiau emocinis tokios sutarties fonas gali būti nelabai malonus: kyla pasitikėjimo ir sąžiningumo klausimai, kartais pasvarstoma, kad vedybinė sutartis palankesnė tik vienai pusei, kad sutartis tiesiog programuoja būsimas skyrybas ir panašiai. Esant tokioms nuostatoms, santuokos planavimo procese neretai apskritai vengiama diskusijų dėl jų sudarymo. Ar tikrai vedybinės sutartys reikalingos tik turto dalybų skyrybų atveju? Komentuoja advokatų kontoros CONSTAT advokatas Robertas Naruševičius.
Ved. Artūras Matusas
Susiję žanrai
Kitos nuorodos: