Homo cultus. Istoriko teritorija
„Istoriko teritorijoje“ galima susitikti su išskirtinėmis asmenybėmis, kurios rašo, piešia, groja, filmuoja, kuruoja parodas ir tuo pačiu įdomiai mąsto apie XXI amžiaus žmogaus santykį su praeitimi, istorija ir atmintimi. „Istoriko teritorija“ yra erdvė, kurioje kalbasi ne vien mokslininkai, bet patys įvairiausi žmonės, kuriems rūpi esminiai klausimai. Laida transliuojama trečiadieniais 15.05 val.
Kuo ypatingas vaikų auginimas vienkiemyje?
2026-04-15 12:05
Pirmoji MTV karta: kaip vaikinukai iš Vilniaus įtikino, kad roko muzikoje yra šviesos?
2026-04-08 12:05
Maisto kortelės, lito išėmimas ir prekių stygius: kaip sovietai žudė lietuvių verslumą
2026-04-01 12:05
Modernaus šokio ritmu: Danutės Nasvytytės kūrybinė biografija
2026-03-25 13:05
Kuo keliautojas skiriasi nuo turisto?
2026-03-18 13:05
Kodėl XXI amžiaus žmonėms reikia pasakų?
2026-03-11 13:05
Ar šiuolaikinis žmogus iš tiesų amžėja kitaip?
2026-03-04 13:05
Ugnis ir tikėjimas: laiko ženklai operoje
2026-02-25 13:05
Imanuelis Kantas ir mes sustingusio laiko burbule
2026-02-18 13:05
Gintautas Sakalauskas: laiko faktoriaus byloje neįvertinimas yra atsisukęs prieš valstybę
2026-02-11 13:05
Homo cultus. Istoriko teritorija. Lietuvis Ukrainos karo audrose
Du metus Ukrainoje kovoja karys savanoris iš Lietuvos, parašęs dvi dienoraščio žanrui priskirtinas knygas, atskleidžiančias jo patirtis didžiausiame ir kruviniausiame XXI amžiaus kare (Ukrainos karo audrose. Savanorio iš Lietuvos dienoraštis, I-II dalys, Vilnius: Briedis, 2023).
Knygų autorius lyg pastabus antropologas pasakoja nustebusiam ir sukrėstam skaitytojui istorijas, kurias pakomentuoti galima tik taip: „Nejaugi tai įmanoma!?“ O kokie dalykai Ukrainoje stebino patį karį?
Kokia vidinė motyvacija skatina žmones, gyvenančius saugų ir komfortišką gyvenimą, vykti į kitą šalį, imti ginklą į rankas ir kasdien rizikuoti savo gyvybę? Kodėl didelė dalis ukrainiečių iki šiol kariui savanoriui iš Lietuvos užduoda tą patį klausimą: „Kodėl tu čia?“
Atsidūręs mūšio epicentre žmogus privalo suprasti – jis gali būti užmuštas bet kurią akimirką. Kaip toks supratimas keičia gyvenimą? Ar įmanoma (jeigu įmanoma) pasiruošti tokioms akistatoms su mirtimi? Kas sekinančioje karo rutinoje ir sukrečiančiose ribinėse situacijose padeda išlaikyti sveiką protą ir fizinį tonusą?
Kaip karas Ukrainoje pasikeitė per du metus? Kaip ši karo kaita transformavo karių galimybes kovoti su priešu ir išlikti gyviems?
Koks vidinis variklis vertė žmogų po alinančių kovinių užduočių grįžus į poilsio vietą fiksuoti savo mintis ir patirtis dienoraštyje?
Kuo ypatingos dvi kario savanorio knygos, žvelgiant iš karybos specialisto požiūrio taško? Kaip ir kur būtų galima pritaikyti tokio žmogaus patirtis šviečiant Lietuvos visuomenę ir rūpinantis valstybės saugumu?
Pokalbis su kariu savanoriu, dviejų knygų „Ukrainos karo audrose“ autoriumi Arūnu Kumpiu ir žurnalistu, redaktoriumi, diplomatu Aleksandru Matoniu.
Ved. Aurimas Švedas
Susiję žanrai
Kitos nuorodos: