Minties eksperimentai
Laida apie mokslą, grįsta mūsų fantazija ir vaizduote. Patys didžiausi ir labiausiai neįtikėtini mokslo pasiekimai istorijoje prasidėjo nuo minties eksperimentų. Tokie minties eksperimentai – tai hipotetinės situacijos, kai įsivaizduojamos teorijos yra iškeliamos, siekiant apgalvoti jų pasekmes. Kas jeigu žmogus nemiegotų, kas jeigu mėnulis pradėtų artėti link Žemės, kas jeigu nuolat gyventumėme Černobylio lygio radiaciniame fone? Kiekvienos laidos metu su skirtingos srities mokslininku iškeliama hipotetinė situacija, aptariamos jos galimos pasekmės ir apžvelgiami realūs šiuo metu vykstantys procesai bei moksliniai tyrimai. Ved. Ignas Klėjus.
Suvokimas, kad mirsi: kas, jeigu žinotum, kad iki gyvenimo pabaigos liko viena valanda?
2024-05-28 13:30
Miego architektūra ir nemigos šiukšlės: o kas, jeigu galėtume kuo nors pakeisti miegą?
2024-05-21 13:30
Gyvenimas nežinomybėje: o kas, jeigu yra tik likimas?
2024-05-14 13:30
Pasaulio žemėlapis vos keliuose smegenų centimetruose: kaip mes suvokiame erdvę ir prisimename vietas?
2024-05-07 13:30
Smegenis veikiančios žarnyno bakterijos: ar išgyventume steriliame pasaulyje?
2024-04-30 13:30
Pavojingiausi kandidatai ant mokslininkų stalo: kas, jeigu mus vėl ištiktų pandemija?
2024-04-23 13:30
Nuo nepaprastos paukščių regos iki miego atmerktomis akimis: ką patirtume, jei pasaulį matytume jų akimis?
2024-04-16 13:30
Bevaikystė kaip viso gyvenimo scenarijus: kuo ypatingi vyrų gyvenimai be vaikų?
2024-04-09 13:30
Gyvybės atsiradimo Žemėje klausimą tyrinėjantis astrobiologas: prieš surasdami gyvybę kitose planetose, turime žinoti, ko ieškoti
2024-04-02 13:30
Minties eksperimentai. Atmintį tyrinėjanti mokslininkė apie žmonių polinkį į teigiamus prisiminimus: tai yra didžiulė savęs apsauga
2024-03-26 14:30
Minties eksperimentai. Praeities mitybos keliais: ar galėtume suvirškinti maistą, kurį valgė žmonės prieš 3000 metų?
Per kelis tūkstančius metų pasikeitė ne tik žmonių valgomo maisto skonis, bet ir gebėjimas virškinti skirtingas maistines medžiagas, tačiau neabejojama, kad iš praeities patirčių galime daug ko išmokti. Anksčiau maisto kąsnis buvo be galo kartus ir su gerokai mažiau cukraus. Be to, mūsų protėviai savo kasdienius poreikius tenkindavo daug įvairesniu maistu, lyginant su šiais laikais, kuomet didžiąją dalį kalorijų gauname vos iš kelių kultūrinių augalų.
Ar galėtume suvirškinti maistą, kurį valgė žmonės prieš 3000 metų? Su kokiomis problemomis susidurtume, jei valgytume taip kaip mūsų protėviai? Ko galime iš jų pasimokyti?
Minties eksperimentas su Vilniaus universiteto bioarcheologe prof. Giedre Motuzaite Matuzevičiūte Keen.
Ved. Ignas Klėjus
Susiję žanrai
Kitos nuorodos: